Seimui antradienį ketinant apsispręsti dėl 2024 metų valstybės biudžeto projekto, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis jį vadina netvariu ir neatspindinčiu lūkesčių.
Saulės elektrines turintiems gyventojai nuo sausio už naudojimąsi bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tinklais mokės nuo 20 proc. iki beveik 3,7 karto daugiau.
Siekiant numatyti didesnes išlaidas gynybai šalies vadovas galėtų imtis lyderystės politinėms jėgoms ieškant bendro sutarimo dėl jos finansavimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pastaruoju metu mažėjančios kainos ir defliacija yra grįžimas prie normalių kainų lygio, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak jos, gana ryškus kainų smukimas lapkritį iliustruoja jų grįžimą prie įprasto lygio.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl 2024 metų valstybės biudžeto nebėra aštresnių diskusijų, todėl jis turėtų būti priimtas laiku – gruodžio 5 dieną.
Galutinius visų elektros vartotojų tarifus lemianti reguliuojama kainos dalis nuo sausio didėja vidutiniškai 2,2 cento už kilovatvalandę (kWh) dėl didesnio perdavimo tarifo, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) sprendžiant dėl kitų metų pirmojo pusmečio visuomeninių elektros ir gamtinių dujų tarifų, dujos gyventojams nuo sausio gali pigti 4–7 centais, palyginti su dabar jų mokama kaina, sako reguliuotojo vadovas Renatas Pocius.
Šalia automagistralės Vilnius–Kaunas įsikūrusio Karčiupio kaimo gyventojams nerimaujant, jog rekonstruojant tiltą per Krunos upę eismas bus nukreiptas per jų kaimą, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) tikina, kad to bus išvengta.
Norint įgyvendinti perspektyviausiu laikomą Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijų, dabartinėmis kainomis preliminariai reikėtų 71 mlrd. eurų investicijų, sako „Epso-G“ grupės atstovai.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad iki 2030 metų į tinklų infrastruktūrą bendrovė ketina investuoti daugiau nei 2 mlrd. eurų, o iki 2050-ųjų – daugiau nei 8 mlrd. eurų.