Į pintinę – sąmoningumas

Organizacijos „Gamtos ateitis“ atstovė Diana Ramanauskaitė pastebi, kad šiuo metu visuomenėje vyrauja greito vartojimo kultūra – greitas maistas, vienkartiniai indai.

„Žmonės stengiasi neapsisunkinti: ruošdamiesi piknikui gamtoje, jie nenori gaišti daug laiko. Tačiau greito vartojimo kultūra, ypač kalbant apie atsakomybę ir draugiškumą gamtai, yra labai žalinga. Neatsakingai paliktos ir neišrūšiuotos šiukšlės lieka „iškylauti“ gamtoje metų metus. Esu tikra, kad pasirūpinti švaresne gamtos ateitimi paprasta, jei į iškylos pintinę įsidėsime ir sąmoningumą“, – įsitikinusi tvarumo specialistė.

D. Ramanauskaitė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad plastikinių indų pakeisti popieriniais nepakanka: jie irgi yra vienkartiniai, vadinasi, teršia gamtą.

„Maistu (ypač riebalais, įvairiais padažais) suteršti popieriniai indai tampa beverčiai, nes išteptų pakuočių perdirbti neįmanoma. Tad rezultatas lieka tas pats: geriausiu atveju jie bus išmesti į mišrių atliekų konteinerį ir sudeginti arba įmesti į popieriaus atliekų konteinerius, kuriuose užterš kitą, perdirbimui tinkamą popierių, o blogiausiu – liks irti gamtoje mėnesius ar net kelerius metus. Labai norėčiau akcentuoti žmonių kultūrą gamtoje ir priminti, kad iškylose naudoti savo daugkartinius indus jau turėtų būti įprotis“, – sąmoningumo svarbą pabrėžia D. Ramanauskaitė.

Būtina ugdyti įpročius

Apie daugkartinių indų naudojimo privalumus pasakoja ir tinklaraštininkė Eglė Juzumas, kuri itin vertina šeimos laiką, praleistą gamtoje.

Esu tikra, kad pasirūpinti švaresne gamtos ateitimi paprasta, jei į iškylos pintinę įsidėsime ir sąmoningumą.

„Šeimos įpročius gamtoje turbūt labiausiai formavo mūsų pačių su vyru iš vaikystės atsineštos patirtys – prisiminimai, kaip stovyklaudavome kartu su savo tėvais. Taip pat noras, kad nuostabia gamta dar ilgai galėtų džiaugtis ir mūsų vaikai, todėl visuomet siekiame palikti ją tokią, kokią radome, o kartais net ir švaresnę. Kadangi nuosavus indus vežiotis iš namų ne visada yra patogu, nusprendėme investuoti į stovyklavimo įrangą ir patvarius ilgaamžius indus iš nerūdijančio plieno. Grįždami iš išvykos viską susipakuojame taip, kad būtų patogu sandėliuoti rūsyje ir kitąkart reikėtų tik susirinkti jau supakuotas dėžes ir patikrinti, ar nieko netrūksta“, – apie savo įpročių ugdymą pasakoja E. Juzumas.

Tiems, kam neužtenka argumentų apie tvarumo ir aplinkosaugos naudą, fotografė rekomenduoja pagalvoti apie jausmą, kuris aplanko valgant: „Kai sau pasakai, kad esi vertas valgyti iš normalios, geros lėkštės, pasidaro visai nesunku pasirūpinti daugkartinio naudojimo indais ir įrankiais. Visiškai nejaučiu ilgesio jaunystės iškyloms su draugais: plastikiniai peiliai nepjaudavo, popierinės lėkštės lankstydavosi rankoje ir viskas būdavo tiesiog labai nepatogu“.

Rūšiavimo neraštingumas

Pasak Kauno marių regioninio parko grupės patarėjos Nijolės Eidukaitienės, poilsiavietės labai dažnai randamos netvarkingos – lankytojai palieka šiukšles, netvarkingas laužavietes, apipurškia ir apipaišo informacinius stendus.

„Paradoksalu, bet šiukšliadėžės buvimas gamtoje dažniausiai tampa didelės šiukšlių sankaupos problema: kai šiukšliadėžės nėra, daugelis šiukšles tiesiog išsiveža“, – teigia N. Eidukaitienė.

Tiesa, regioninio parko darbuotojai pastebi, kad tarp poilsiautojų paliekamų šiukšlių mažėja stiklinės ir plastikinės taros – manoma, kad tam įtakos turėjo taros surinkimo sistema, už kurią renkamas depozito mokestis.

D. Ramanauskaitė pastebi, kad popieriaus konteineryje neturėtų atsidurti pakuotės, kurios yra suterštos maisto likučiais, arba folija, kurioje kepėte maistą ant laužo. Dažnai painiojama, kur reikia mesti ir vienkartinius kavos puodelius. Daugumai atrodo, kad tai – popierius, tačiau šie puodeliai yra priskiriami daugiasluoksnėms pakuotėms ir turi būti metami į plastikui arba kombinuotoms atliekoms skirtus konteinerius.

„Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė taip pat primena kasdienes taisykles, kurios galioja ir piknikams: išmetant plastiko arba kombinuotas pakuotes, rekomenduojama pašalinti skysčių likučius, vienkartinės nosinaitės ar rankšluosčiai turi būti metami į mišrių atliekų konteinerius, o išsinešamo maisto dėžutes, pagamintas iš putplasčio, išvalykite nuo maisto likučių ir išmeskite į plastikui skirtus konteinerius.

Svarbu atsakingai pasiruošti

Norint užtikrinti sąmoningą laiko leidimą gamtoje, pirmiausia būtina iš anksto planuoti.

„Viskas iš tiesų pasidaro labai paprasta, kai susikuri savo sistemą. Pirmiausia reikėtų pagalvoti, ko stovyklaujant gali prireikti, ką galiu pasiimti iš namų? Įrankius, lėkštes, stiklines? Po kelių išvykų tampa aiškiau, į ką verta investuoti. Jeigu jūsų šeimai poilsis gamtoje patinka ir stovyklauti ketinate daugiau nei kartą ar du per metus, tuomet verta paieškoti ir, pagal galimybes, įsigyti stovyklavimo indus. Jų dizainas dažniausiai yra ergonomiškas, sudedami labai talpiai ir užima mažai vietos, o svarbiausia – juos galima naudoti metų metus“, – įsitikinusi E. Juzumas.

„Poilsiautojams, kurie ruošiasi piknikui gamtoje, patartume pasiimti daugkartinius indus, kad poilsio vietoje liktų kuo mažiau šiukšlių. Taip pat būtų naudinga iš anksto apgalvoti, kur dėsite atliekas, kaip pasirūpinsite jų surinkimu ir rūšiavimu. Svarbiausia – po pikniko būtina susitvarkyti aplinką, nepalikti joje savo vizito pėdsakų, o geriausia – palikti pikniko vietą dar gražesnę nei radote. Visose saugomose teritorijose yra propaguojama idėja „Ką atsivežei, tą ir išsivežk““, – patarimais dalijasi ir N. Eidukaitienė.

D. Ramanauskaitė taip pat ragina į tvarios iškylos planavimą įtraukti draugus ir šeimą. „Rengdamiesi piknikui raginkite draugus ir šeimos narius naudoti daugkartinius indus. Kuo daugiau žmonių prisijungs prie šios iniciatyvos, tuo didesnį poveikį padarysime. Kalbėkitės apie atsakomybės ir draugiškumo gamtai svarbą. Tai veikia ir tai užkrečiama“, – skatina tvarumo specialistė.