– Ar pats buvote pasiklydęs?

– Na, pasiklysti, kad neišeičiau, neteko. Tačiau, kad netekti orientacijos – kažką veiki miške, eini, apsidairai ir nebežinai, iš kur atėjai, truputį panika, taip. Na, bet iki šiol pavykdavo išeiti, nebuvo taip, kad manęs ieškotų ir nerastų.

– Ką einant į mišką reikia turėti tam atvejui, jei pasiklysi? Ar telefonas yra tas prietaisas, kuris išvestų iš miško?

– Na, jeigu jūsų telefonas pakankamai geras, yra programėlė su navigacija, galbūt ir gerai, jeigu jis veikia, jeigu fiksuoja, kur jūs einate, ir jeigu įkrautas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jei 100 proc. nesikliauti išmaniaisiais įrenginiais, kuo tada kliautis? Kas yra išbandyta, pasiteisinę, kaip tada orientuotis miške?

– Einant mišku, reikėtų dairytis. Nors, atrodo, visur pušynas, reljefas lygus, bet kažkur gal auga pavienis berželis, ąžuolas, kažkoks duburėlis yra, kalvelė, tarp samanų yra kažkoks kitoks kupstas, kitokių samanų, kitokios spalvos ar įsiterpia kažkokia kerpių dėmė ar dar kažkas. Paėjote į priekį, ir atsisukate pasižiūrėti, kur automobilis jūsų stovi, kaip atrodo iš kitos pusės tas takas, nes jis gali atrodyti visiškai kitoks. Ypač jei pasisuks saulė, grįšite po valandos kitos, galite nebeatpažinti. Eisite teisingai, bet nieko neįsidėmėjote, o tas miškas atrodo visiškai kitaip. (...) Suradote grybų, jie – ne kiškiai, nepabėgs, stojate, apsidairote, pintinę pasidedate savo ėjimo kryptimi. Reikia išugdyti savyje tokią savybę, kad, jeigu yra kelias, einate arba išilgai savo krypties, arba lygiagrečiai, bet nesukate, tada bent jau kažkoks bus orientyras. Jei telefoną turite, nekalbėkite juo, nerašykite žinučių – einame ir dairomės.

– Taigi apibendrinant, nereikėtų pasikliauti išmaniuoju įrenginiu, telefonu, nereikėtų skaičiuoti žvaigždžių arba debesų praplaukiančių, tiesa?

– O va debesis reikėtų skaičiuoti. Jeigu apsiniaukusi diena, telefono neturite, pagal ką orientuotis? Prieš eidami į mišką, pažiūrėkite, į kurią pusę plaukia debesys.