Laukinių gyvūnų priežiūra ir globa patikėta prie LSMU steigiamam centrui

Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė.

„Iki šiol Lietuvoje nėra įstaigos, galinčios tinkamai pasirūpinti sužeistų ar esančių ne jų rūšies buveinėje, taip pat konfiskuotų, paimtų iš neteisėtai ar netinkamomis sąlygomis juos laikančių asmenų laukiniais gyvūnais, įskaitant egzotinių kraštų gyvūnus: tigrus, liūtus, beždžiones, meškas, krokodilus, gyvates, papūgas ir kitus“, – teigiama šį sprendimą inicijavusios Aplinkos ministerijos rašte.

„Tokiems gyvūnams reikalingos specialios laikymo sąlygos, kvalifikuota priežiūra, gydymas, reabilitacija, globa. Neturint kur laikyti paimtų gyvūnų, jie ir toliau lieka pas pažeidėjus, neužtikrinant jiems saugumo ir tinkamų sąlygų bei nevykdant teisės aktuose nustatytų reikalavimų“, – rašoma jame.

Neturint kur laikyti paimtų gyvūnų, jie ir toliau lieka pas pažeidėjus, neužtikrinant jiems saugumo ir tinkamų sąlygų bei nevykdant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Pagal Vyriausybės nutarimą, naujasis centras rūpinsis laukinių gyvūnų laikymu, globa, reabilitacija bei adaptacija. Jam numatytos gyvūnų paleidimo į natūralias buveines, perdavimo kitiems asmenims, bendradarbiavimo su laukinių gyvūnų globėjais funkcijos bei metodinės pagalbos teikimas.

Šis centras konsultuos ir informuos visuomenę laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais.

Tikimasi, kad Laukinių gyvūnų globos centras bus atidarytas šių metų spalį. Dabar minimas funkcijas atlieka Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. 

Ministerija su projektu teiktuose dokumentuose teigė, kad jo pavaldžios institucijos gauna daug pranešimų apie sužeistus, į nelaimę patekusius laukinius gyvūnus. Dažniausiai pagalbos reikia gyvūnams, kurie patenka į automobilių avarijas, nukenčia nuo įvairių konstrukcijų, elektros perdavimo oro linijų, žvejybos priemonių, naftos produktų taršos.

Šiuo metu laukinių gyvūnų priežiūros, gydymo ar kitos paslaugos perkamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, tačiau tai nepatenkina poreikio, nes rinkoje trūksta tiekėjų, galinčių teikti kokybiškas paslaugas. Dėl nepakankamos pagalbos laukiniams gyvūnams jų mažiau išgydoma ir paleidžiama į laisvę, todėl nyksta arba mažėja biologinė įvairovė, teigia ministerija.

Įstaigos pateiktos statistikos duomenimis, 2013–2018 metais 48,4 proc. paimtų gyvūnų buvo nugaišinti, 16,4 proc. nugaišo, 13,9 proc. palikti įstaigoje ar perduoti kitiems globėjams, penktadalis buvo paleisti į laisvę.

Pasak ministerijos, daugiau dėmesio skiriant gydymui, daugiau gyvūnų liktų gyvi.

Iš visų 2013–2018 metais užregistruotų gyvūnų 77 buvo iš Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo. Daugiausia buvo paukščių: 18 vištvanagių, 12 jūrinių erelių, 11 pelėsakalių, šeši juodieji gandrai ir penki didieji baubliai.

Gyvūnų globos priemonėms pernai Aplinkos ministerija skyrė apie 357 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad pradėjus veikti minimam Laukinių gyvūnų globos centrui pilnu pajėgumu tam kitąmet prireiktų iki 806 tūkst. eurų per metus. Per metus jame galėtų būti pasirūpinama apie 1200 gyvūnų.