Žoliautoja R. Žukauskienė: augalai dalijasi su mumis savo galiomis

Nuo senų laikų lietuviai prieš didžiąsias metų šventes eidavo į pirtį. Ne išimtis ir Rasų šventė – laikas, kai gamtos galių pakilimo taškas aukščiausias, tad vandens ir augalų sveikatinamasis, apvalomasis poveikis stipriausias.

Sveikos gyvensenos sodybos „Vabalynė“ pirtininkė ir žoliautoja Ramunė Žukauskienė pasakoja, kokių augalų per vasaros saulėgrįžą reikėtų neštis į pirtį ir kaip jie gali mums pagelbėti geriau jaustis.

Svarbu – sąlytis su gamta

R. Žukauskienės teigimu, vanduo, žolynai, pirtis – visa tai gamtoje ir mūsų gyvenime glaudžiai susiję. Prieš visas didžiąsias šventes lietuviai eidavo į pirtį – prieš žiemos, vasaros saulėgrįžą, per lygiadienius. Tam, kad jaustumeisi pakylėtas, būtina nusiplauti kūno nešvarumus ir sielą.

„Rasos yra laikas, kai Saulė pasiekia aukščiausią tašką. Tai ir gamtinių galių pakilimo taškas, ir visos gyvybės suvešėjimo metas, kai tiek vandens, tiek augalų, gal ir žmonių galios – pačios stipriausios. Todėl žmogaus sąlytis su augalais ir vandeniu – labai svarbus: reikia ir kūną apsiprausti, ir rasoje pasivolioti, pabūti su augalais, gamtoje, – sako žoliautoja. – Reikia pagerbti visus pradmenis, pabūti ir susilieti su jais – turi būti pagerbta ir ugnis, ir vanduo, akmuo, dangaus reiškiniai, ir tai, ką žemė užaugino.“

Pašnekovės įsitikinimu, kiekvieno lietuvio genuose yra pajautimas, kad ilgiausią dieną turime daugiausia galių patys džiaugtis ir džiaugsmą skleisti aplinkui, vaduotis nuo negatyvių dalykų, blogųjų jėgų, kurios mus per visus metus supo, išsivalyti ir vėl su saule pradėti naują gyvenimo ratą. Apsilankymas pirtyje – vienas būdų tai įgyvendinti.

„Yra žmonių, kurie sako, kad pirtis jiems reikalinga tik žiemą, kai nori sušilti. Tai kam į pirtį eiti vasarą? Būtent dėl to, kad kitaip pajustume vandenį, kuris yra daug gyvybingesnis, augalų poveikį – tiek gerdami arbatas, tiek vanodamiesi vantomis, tiek naudodami kūno šveitimo priemones, tiek šuteklius ar augalinius kompresus“, – sako pirtininkė.

B. Barausko nuotr.

Gydo kūną ir sielą

Anot R. Žukauskienės, ne be reikalo sakoma: kaip danguje, taip ir žemėje. Jei saulė – aukščiausiame taške ir galingiausia, tai ir žemėje visi augalai, vanduo, dirva, pats žmogus tuo metu yra galingiausi.

Tiesa, reikia suvokti, kad šalia gėrio yra ir blogis, ir jis taip pat pasiekęs  aukščiausią pakilimo tašką. Vadinasi, norėdami gėriu pasinaudoti, turime ir su blogomis jėgomis arba sutarti, arba jas nuvyti.

„Pirtis čia labai padeda: blogį galima nuplauti, užkalbėti, – sako pirtininkė. – Augalais gydome ne tik fizinį kūną, bet ir sielą, ir tai, kas yra  už sielos ribų. Juk sakoma, kad liga – negatyvių dalykų, blogųjų jėgų padarinys, tada mes susilpnėjame ir ateina liga, prikimba prie mūsų piktosios dvasios. Tad augalai padės įveikti kūno negalavimus, padės ir sielai, nuvaikys blogį, dėl kurio susirgome.“

Rasos, R. Žukauskienės manymu, – geras laikas susimąstyti, kad mes ir gamta esame vienis, visi sudarome vieningą būtį. Todėl per Rasas turime būti gamtoje ir su gamta.

Augalai padės įveikti kūno negalavimus, padės ir sielai, nuvaikys blogį, dėl kurio susirgome.

Skinti reikia protingai

Iš ko rišti vantas? Žolynų ir pirties žinovės atsakymas paprastas: iš nenuodingų augalų, iš tokių, kuriuos pažįstame, iš žolynų, kurie nedygūs. Tik kadagiai, kėniai, pušys, eglės ir dilgėlės yra išimtis, nes tai gydomieji augalai.

„Vanoti labiausiai tinka ąžuolinės ir beržinės, tankesnės liepų vantos. Tačiau aš siūlyčiau per Rasas rišti vantas iš tų žolynų, kurių nerasime kitu metų laiku. Kuo tankesnė vanta, kuo daugiau augalų, tuo didesnis jų poveikis. Vienas augalas papildo kitą savo veikliosiomis medžiagomis ir energija“, – aiškina R. Žukauskienė.

Rišti vantas žinovė pataria po augalais ką nors pasitiesus, lapelių, kuriuos nuskabome nuo kotų, neišmesti, nes juos taip pat bus galima panaudoti. Vieni gali tuoj pat keliauti į pirties arbatas, kitus išsidžiovinę galime išsaugoti žiemai, dar kitus pirtyje panaudoti kompresams. Kodėl gi nepaversti Rasų pirties gydomąja?

Lapelius galime susidžiovinti, sumalti, sumaišyti su druska ir turėsime puikų šveitiklį.

„Pavyzdžiui, šventasis augalėlis pelynas. Su juo neišsiplaksi, bet galima išvalyti erdvę šventei pasmilkius, pakvėpinti pirtį palaikant garuose. Jei pelyno vantelę sudžiovinsime, tikrai ir žiemą galėsime panaudoti šveitikliams, garinei aromatizuoti, smilkyti“, – sako pašnekovė.

Pasak R. Žukauskienės, stipriausias augalas, kurį tinka naudoti vantoms per Jonines, – ąžuolas. Jo šakelės tinka pirčiai iškvepinti, garui vaikyti, kūnui įkaitinti ir vanoti. Galima rišti vantas iš beržų šakelių, jau veikiausiai žydės liepos – su žiedais jų poveikis didžiausias. Tik augalus svarbu skinti protingai.

Kas yra protingai? „Tai trys šakelės į vantą. Nebijokime rišti vantų iš kelių, net keliasdešimties augalų. Geriausias principas yra trejos devynerios. Nueinu prie vieno augaliuko – nusiskinu tris šakeles, prie kito – tris šakeles, prie trečio... Juk ne be reikalo ir kupoliauta devyniose pievose. Ir, žinoma, padėkojame medžiui“, – sako žoliautoja.

Kūrybingai: „Vieną vantą galime paversti daugiaveiksme. Jeigu jos pagrindą sudarys beržų, ąžuolų, klevų arba liepų šakelės ir įrišime vaistažolių – turėsime vantą, kuri tiks ir pertis, ir sveikatins“, – pataria žolininkė. / B. Barausko nuotr.

Pasirinkimas – gausus

Rasų pirties vantoms taip pat tinka klevai, blindės, lazdynai. Dar ievos, jeigu norime, kad pirtis kvepėtų. Ievų žievėje yra medžiagos amigdalino, tad kvepia migdolais. Puikus augalas pasižvalinti.

Lazdynai, anot augalų žinovės, – taip pat nuostabūs augalai. Jie atšviežina kūną ir pažvalina pirtyje. Vantoms puikiai tiks ir juodųjų serbentų šakelės, ant kurių nėra uogų, – uogas pasilikime sau ir paukščiams pasmaguriauti.

Puikūs augalai – kadagiai, bet jų nereikėtų vasarą skabyti, nes tuo laiku jie augina atžalas, šakeles. Tačiau jeigu reikia pasisveikatinti – galima skinti, senos kadagių šakelės puikiausiai tiks.

Dar į pirtį galime neštis blindžių. Tiesa, pirtininkai jų nemėgsta, nes tai kelių mostų augalėlis – greitai nušunta, lapeliai sutęžta. Tačiau  bioenergiškai pirtyje šie augalai puikiai tinka – padeda pašalinti  negatyvumą, pažvalina.

Liepos, pasak žoliautojos, – patys moteriškiausi augalai. Liepų vantos su žiedais labai tinka vyriškoms moterims, kurioms reikia suaktyvinti moterišką energiją.

Šeivamedžiai – vieni švenčiausių augalų. Po juodauogiais šeivamedžiais, tikėta, gyveno mūsų dievukas Puškaitis, atsakingas už žemdirbystę, ir lietuvis, kuris tikėjo mitologiniais dalykais, niekad nekirsdavo juodauogio šeivamedžio to dievuko neatsiprašęs ir tai tik tada, jeigu labai reikėdavo. Galime vieną kitą šeivamedžio šakelę į vantą įdėti – jose yra daug odą gražinančių medžiagų.

Drebulių šakelių mažytę vantelę galima susirišti moteriškai energijai pažadinti. Jos tinka tiems, kurie turi savyje daug ugnies, yra ūmūs – augalas paima iš jų tą karštį. Pirtyje galime pajausti jų aromatą, teigiamą poveikį odai.

„Vingiorykštės – nuostabus lietuviškas aspirinas, – sako R. Žukauskienė. – Nusineškite į pirtį vingiorykščių – per Rasas jos jau tikrai bus su žiedais. Pasidarykite gėrimo, sumerkite žiedus į vandenį ir palaikykite prieš saulę ar išsivirkite arbatos – paskystins kraują, varys prakaitą. Beveik visos skysčius iš kūno varančios žolelės labai naudingos ir odai.“

Juodalksniai, anot pašnekovės, – irgi magiški. „Jeigu turime vandens telkinį, prie kurio auga juodalksnis ir jo šaknys yra tame vandenyje, tikima, kad jis valąs vandenį – maudysimės sveikatingai. Alksnio vantos žvalina, tik smarkiai pertis nelabai tinka, nes greitai suminkštėja. Tačiau per Rasas galima kelias šakeles įrišti. Dar blindės šakelė kita, medlievos – ir turėsite nuostabią vantą“, – pataria žinovė.

Pelynai per Rasas paprastai taip pat būna suvešėję. Tiesa, tai ne ta vanta, kuria vanojama, – ja išvalome erdvę. Kelias šviežias pelynų šakeles reikia palaikyti ties kylančiu garu ir jis aromatizuoja visą pirtį.

„Pradžioje, kai tik šiek tiek sušilę kūnai, pelynu galima perbraukti per stuburo liniją – ir bioenerginė apsauga, ir pažvalina, – vardija žinovė. – Kiečiai jau bus tikrai suvešėję, gal net žydės. Jie, kaip ir pelynai, puikiai tinka odai švarinti, ypač jei oda spuoguota, riebi.“

Žoliautoja pastebi, kad šiemet labai gerai auga mėlynės, bet ne ant kiekvieno stiebo yra uogų. Tad jų pasiskynę galime vieną kitą šakelę prie galvos pirtyje pasidėti ar įrišti į vantelę, ypač vaikams.

Per Rasas jau žydės kraujažolės. Iš jų rišamos atskiros vantelės padėti prie galvos, pavanoti bioenerginius centrus ir juos paaktyvinti, odai pagražinti.

B. Barausko nuotr.

Vanta ir peria, ir sveikatina

Tad, kaip jau supratote, ne visos vantos yra skirtos pertis. Kai kurias galima naudoti pirtyje tik dėl kvapo arba jų vietinio poveikio.

„Vieną vantą galime paversti daugiaveiksme. Jeigu jos pagrindą sudarys beržų, ąžuolų, klevų arba liepų šakelės ir įrišime vaistažolių – turėsime vantą, kuri tiks ir pertis, ir sveikatins. Tad rišti Rasų vantas reikėtų kūrybingai – jos neturėtų būti vieno augalo“, – sako R. Žukauskienė.

Pasak jos, jeigu vantą rišame, pavyzdžiui, iš liaunų klevo šakelių, ji galbūt tiks tik garui pavaikyti. Jeigu klevo šakelę rišime tarp tvirtesnių beržo, ąžuolo, liepos, alksnio ar šermukšnio šakelių, galime ja ir vanoti. Jei augalai liaunesni, mažiau subrendę – bus puiki vantelė tiesiog padėti po galva, veidu ar ant veido garinėje, ji skleis kvapą, o suvilgyta šaltu vandeniu dar ir vėsins.

Stipriausias augalas, kurį tinka naudoti vantoms per Jonines, – ąžuolas. Jo šakelės tinka pirčiai iškvepinti, garui vaikyti, kūnui įkaitinti ir vanoti.

Ąžuolo vantos, pavyzdžiui, gali būti naudojamos ne tik perti. Šis augalas, pasak pašnekovės, linkęs dalytis savo galiomis, tad, jei žmogus nervingas, įsiaudrinęs, reikėtų paguldyti jį ramioje vietoje ir sprando, kaktos, širdies plote padėti vėsių ąžuolo vantų. Veikiamas lapijos kvapiųjų medžiagų, žmogus nurimsta.

„Apskritai vantą kiekvienas gali susirišti intuityviai – prieina prie augalo, įsiklauso ir pajunta, kad būtent to augalo tuo metu jam labiausiai reikia, – sako pirtininkė. – Vantai surinktų augalų likučių irgi nereikėtų išmesti – galime juos surišti į puokštelę ir pasikabinti miegamajame, galvūgalyje, pasidėti po pagalve, po patalyne. Ypač jeigu tikime augalų magiškomis galiomis.“

Štai lietuviai nuo seno tiki rasakilų galiomis, kurios stipriausios būtent per Rasų šventę: jeigu norime atjaunėti, kad būtų graži oda, jaustis žvalūs, pritraukti meilę, Rasų rytą turime pasivolioti rasakilų rasoje arba ja nusiprausti veidą.

B. Barausko nuotr.


Augalų sveikatinamasis poveikis pirtyje

Mėtos vienus ramina, kitiems suteikia energijos.

Juodauogiai šeivamedžiai gydo ir gražina odą, padeda atsikratyti blogo kūno kvapo. Žvalina, naikina bakterijas, parazitus, grybelius.

Beržai naikina bakterijas, malšina sąnarių, raumenų skausmus, išlygina raukšles, gaivina, jaunina odą, padeda gyti žaizdoms, atpalaiduoja, gerina nuotaiką. Beržų kvapai praplečia bronchus, tad, išsipėrus beržų vanta, lengva kvėpuoti.

Lazdynai žvalina, malšina raumenų skausmus, gerina odos žaizdų gijimą, valo, gražina odą.

Kraujažolės gydo jaunatvinius spuogus, stiprina nervus, ramina, didina natūralią organizmo apsaugą.

Liepos šalina nuovargį, ramina, atpalaiduoja, skatina skysčių išsiskyrimą, su prakaitu šalina teršalus. Liepų vantos vėsina, labai tinka po galva pirtyje ir ant galvos, ant veido nemėgstantiems karščio.

Ąžuolų šakelės stiprina dvasią ir kūną, žadina gyvybinę energiją, mažina kraujospūdį, slopina susierzinimą. Ąžuolų lapuose yra labai daug taninų, kurie sutraukia odos poras ir padeda gyti inkštirams, spuogeliams, žaizdelėms. Dezinfekuoja odą, stabdo uždegimus.

Šermukšniai dezinfekuoja, jų arbata gerina virškinimą.

Gluosniai (blindės) skatina prakaitavimą, skystina kraują, valo limfą, ramina sąnarių, raumenų, galvos skausmus. Jei kankina reumatas, podagra, sąnarių skausmai, patartina apdėti žmogų gluosnio vantelėmis pirtyje ir leisti pagulėti. Veiksmingai padeda odai.

Gudobelė veikia raminamai.

Ievos apvalo, žvalina, jaunina, jomis gydomi uždegimai, rožė, pūliuojančios žaizdos. Nuramina, šalina įtampą, stipriai veikia širdies energinius centrus.

Klevai valo ir gražina odą, ramina, padeda atsikratyti pykčio, nerimo, didina ištvermę.

Mėlynės vėsina, gerina nuotaiką.

Raudonėliai gerina nuotaiką, malšina skausmus, uždegimus, skatina prakaitavimą, gelbsti sergant kvėpavimo ir virškinimo trakto ligomis, stiprina organizmą, suteikia energijos, slopina bėrimus, padeda gyti žaizdoms, ramina nervų sistemą. Šutekliai malšina raumenų ir sąnarių skausmus.

Valerijonai ramina.

Vingiorykštės vėsina, mažina karščiavimą, uždegimą, skausmus, naikina bakterijas. Nuoviru gydoma žaizdų pažeista oda.

Juodalksniai apvalo, suteikia energijos, vėsina, ramina, padeda įveikti odos problemas. Labai gerai malšina tinimus.

Dilgėlės netinka labai ūmiems, karštiems žmonėms, nes jie dažniausiai  išsigąsta, išsipėrus išberia, bėrimai ilgai negyja. Būtina tiems, kurie serga mažakraujyste, išblyškę, silpni, išsekę, turi odos problemų. Stiprina vidinę energiją, ramina, padeda įveikti radikulitą, raumenų skausmus, podagrą, skatina medžiagų apykaitą. Valo kraują, varo šlapimą, tad patartina gerti arbatos mišinį su dilgėlėmis pirtyje. Sugrąžina jėgas – iš pirties išeini energingesnis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

o naivuoliai

o naivuoliai portretas
dalijasi su tavimi savo pinigais

Senelis

Senelis portretas
Augalai nori džiaugtis saule, kas nori būt nuskintas negyvas? Karma bus
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių