Spalis Europoje buvo šilčiausias per visą stebėjimų istoriją

„Sunkios klimato kaitos pasekmės šiandien aiškiai matomos ir mums reikia ambicingų veiksmų dėl klimato [konferencijoje] COP27, kad užtikrintume taršos sumažėjimą ir temperatūros stabilizavimąsi ties Paryžiaus susitarime numatytu tikslu [pasaulio šiltėjimą apriboti] 1,5 laipsnio“, – sakė C3S direktoriaus pavaduotoja Samantha Burgess (Saata Berdžes), paminėdama šiuo metu Šarm aš Šeiche Egipte vykstančią Jungtinių Tautų klimato konferenciją.

Klimatą stebinti C3S nurodo, kad šilti orai nulėmė „rekordines dienos temperatūras Vakarų Europoje ir rekordiškai šiltą spalį Austrijoje, Šveicarijoje bei Prancūzijoje“.

Didelėse Italijos ir Ispanijos dalyse praėjusį mėnesį taip pat pasiekta temperatūros rekordų.

„Rekordinė šiluma užfiksuota Kanadoje, daug šiltesnės už vidutines sąlygos taip pat buvo Grenlandijoje ir Sibire“, – sakoma C3S pranešime.

Jame pažymima, kad šaltesni už vidutinius orai buvo Australijoje, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir kai kuriose vakarinėse Antarkties dalyse.

Pranešimas pasirodė pasaulio lyderiams susirinkus Egipte į svarbias klimato derybas. Lyderiai yra raginami skubiai mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kad būtų išvengta tolesnės pražūtingos klimato kaitos.

JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) įspėjo, kad valstybės privalo bendradarbiauti dėl klimato, nes antraip gresia „kolektyvinė savižudybė“.

„Žmonija gali rinktis: bendradarbiauk arba žūk“, – COP27 sakė jis.

Viršyti orų vidurkiai

C3S antradienio pranešime taip pat nurodo, kad 2022-ųjų spalis buvo sausesnis nei įprasta beveik visur Pietų Europoje ir Kaukaze.

„Jis taip pat buvo sausesnis už vidurkį daugumoje centrinių Šiaurės Amerikos [dalių], Somalio pusiasalyje, didelėse Rusijos dalyse, centrinėje Azijoje ir Kinijoje, Pietų Amerikos regionuose“, – skelbia C3S.

Tuo metu kai kuriose Pirėnų pusiasalio dalyse, Prancūzijos ir Vokietijos regionuose, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, Skandinavijos šiaurės vakaruose, didelėje Rytų Europos dalyje ir centrinėje Turkijoje kritulių buvo daugiau nei vidutiniškai.

Daugiau kritulių taip pat iškrito kai kuriose Šiaurės Amerikos dalyse, centrinės Azijos pietuose ir Australijoje. Kai kur liūtys sukėlė didelių potvynių.

JT Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) sekmadienį paskelbdama apie didelį pasaulinio atšilimo spartėjimą nurodė, kad jei pasitvirtins prognozės 2022-iesiems, bus galima sakyti, kad kiekvieni iš aštuonerių pastarųjų metų yra šiltesni už bet kokius metus iki 2015-ųjų.

PMO pabrėžė, kad dėl pasaulinio atšilimo sparčiau kyla jūros lygis, tirpsta ledynai, intensyvėja liūtys ir karščio bangos.

Žemė nuo XIX amžiaus pabaigos sušilo daugiau nei 1,1 Celsijaus laipsnio, o maždaug pusė šio pokyčio įvyko per pastaruosius 30 metų, rodo PMO ataskaita.

Šie metai gali būti penktoje arba šeštoje vietoje tarp šilčiausių kada nors užfiksuotų – nepaisant nuo 2020 metų juntamos „La Nina“ įtakos – periodiškai susidarančio fenomeno Ramiajame vandenyne, natūraliai vėsinančio atmosferą.