– Galbūt man nereikėtų mokytis klasikinio muzikinio kūrinio, jei dabar žengčiau pro mokyklos duris, nes dirbtinis intelektas galėtų man padėti tai padaryti, jei nebūčiau baigęs muzikos mokyklos prieš beveik 10 metų?

– Tikriausiai reikia suprasti, kad tiek visuomenėje, tiek švietimo bendruomenėje požiūris į dirbtinį intelektą vis dar yra labai dvejopas. Yra žmonių, kurie pasitelkia dirbtinį intelektą ir specialistų, kurie deleguoja kasdienes užduotis, kurios yra labai imlios laikui ir tokiu būdu palengvina savo kasdienybę. Taip pat yra ir tų, kurie mano, kad etiškai tai nėra teisinga. Tačiau abi pusės supranta, kad dirbtinis intelektas niekur nedings ir kuo toliau, tuo labiau tobulės. Ypač šiuo metu, kai mokosi jaunuoliai, kurie jau yra gimę interneto eroje ir jaučiasi ten kaip žuvys vandenyje, būtų naivu manyti, kad jie namų darbus atlikinės nesinaudodami „ChatGPT“ galimybėmis. Tikriausiai vietoj to, kad apsimestume, jog šios technologijos nėra, turėtume sąmoningai įtraukti dirbtinį intelektą į kasdienį ugdymo procesą. Tokiu būdu galėsime skirti daugiau laiko kontaktiniam ugdymui.

– Dabar turime populiarią platformą „ChatGPT“, kur galima bendrauti su dirbtiniu intelektu, prašyti, kad jis atliktų vieną ar kitą užduotį – tereikia įvesti užklausą ir gauti atsakymą ar atliktą užduotį. Bent jau pernai metais moksleiviai dažnai naudojo šią technologiją rašydami rašinius. Pavyzdžiui, galėjai paprašyti dirbtinio intelekto parašyti rašinėlį apie vasarą ir jis parašydavo gana neblogą tekstą. Mokytojai gali atskirti, kad tekstas parašytas dirbtiniu intelektu?

– Tai yra slidus reikalas, nes egzistuoja programėlės, tokios kaip „GPT-Zero“ ar „Turnitin“, kurios leidžia patikrinti, kiek rašto darbe yra plagiato. Vis dėlto, dirbtinis intelektas tobulėja ir mokiniai gali netgi paprašyti, kad dirbtinis intelektas įveltų jiems būdingas klaidas, todėl net ir tokios programėlės neaptiks plagiato. Todėl visiškai pasikliauti šiomis programėlėmis nereikėtų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Jūs kalbėjote, kad ne tik mokiniai turėtų naudotis dirbtiniu intelektu, kad turėtume pripažinti jo egzistavimą ir naudoti jį, o ne neigti. Tai reiškia, kad ir mokytojų rankose vis labiau atsiranda dirbtinis intelektas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jis plačiai naudojamas mokytojų, kurie džiaugiasi, nes dirbtinis intelektas gali netgi patikrinti namų darbus, tad mokytojams nebereikia sėdėti prie sąsiuvinių naktimis.

Nepamirškime, kad dirbtinis intelektas taip pat gali klysti.

– Visiškai teisingai, mokytojai taip pat turėtų naudoti dirbtinį intelektą, kad tai nebūtų vien mokinių slaptas ginklas prieš mokytojus ir namų darbų palengvinimas. Mokytojai gali deleguoti testų patikrinimą, kur reikia tiesiog patikrinti atsakymus A, B, C. Net ir gramatines klaidas dirbtinis intelektas gali aptikti, tačiau vis tiek neeliminuojame žmonių – pagrindinė sąveika lieka tarp mokinio ir mokytojo. Dirbtinis intelektas gali būti pagalbinė priemonė, kuri nuskenuoja pagrindines klaidas, o mokytojui belieka jas peržiūrėti, kas užtrunka daug mažiau laiko. Visoje Europoje, ne tik Lietuvoje, turime didelę problemą su mokytojų trūkumu. Natūralu, kad tie, kurie lieka dirbti, galėtų nusideleguoti tas užduotis, kurias gali atlikti dirbtinis intelektas, ir tokia pagalba būtų tikrai labai naudinga kasdienėje ruošoje bei pasiruošiant pamokoms. Net ir testų ruošimas gali būti palengvintas. Prieš pokalbį su jumis apsimečiau tiek mokiniu, tiek mokytoju, kalbėdama su „ChatGPT“. Pavyzdžiui, kaip mokinys paklausiau, kad man paaiškintų, kaip veikia Niutono dėsniai ir „ChatGPT“ paprastai ir suprantamai paaiškino sudėtingas sąvokas. Taip pat apsimečiau, kad ruošiuosi istorijos kontroliniam iš Abiejų Tautų Respublikos laikotarpio. „ChatGPT“ suformavo 10 uždarų testo tipo klausimų, kurie man padėtų natūraliai kartotis tą medžiagą. Sukūrė ir atvirų klausimų. Taip pat apsimečiau mokytoja ir „ChatGPT“ padėjo man sudėlioti testą. Man nebereikėjo pačiai galvoti klausimų, o jų pasirinkimas buvo tikrai platus.

– Ar nebus taip, kad dirbtinis intelektas, perimdamas užduotis tiek iš mokinių, tiek iš mokytojų, dabar jau viską mokės ir mokiniai pergudraus mokytojus? Pavyzdžiui, jei paprašys sukurti testą, mokiniai jau žinos, kaip galėjo padėti dirbtinis intelektas?

– Tikriausiai nereikėtų į tai žiūrėti kaip į kažkokią kovą. Galbūt mokytojams ne visada reikia tikrinti, ar mokinys pats pasiruošė. Tai svarbu ir dėl informacijos paieškos įgūdžių, kurie yra būtini ir darbe, kadangi ugdome būsimus įmonių darbuotojus. Manau, kad nereikėtų į tai žiūrėti kaip į kovą ir visada turėtume kritiškai vertinti absoliučiai viską, ką mums pasako „ChatGPT“. Pavyzdys – kai klausiau apie konkrečias programėles, „ChatGPT“ rekomendavo keturias, bet trijų iš jų nebuvo galima rasti „App Store“. Jei kritiškai nevertinčiau tos informacijos, tai būtų daug ir neteisingos informacijos. Mano palinkėjimas toks ir būtų – nepamirškime, kad dirbtinis intelektas taip pat gali klysti. Naudokime jį saugiai ir atsakingai, o kadangi jis mokosi iš mūsų, bendraudamas su mumis, labai svarbu, kaip mes ieškome informacijos, kad neatskleistume ten savo duomenų.