Tačiau jie susilaikė dėl siūlymo įsteigti pasaulinę valdymo instituciją, kuri prižiūrėtų, kaip diegiama ir tobulinama technologija.

Dėl DI įrankių prieinamumo jau dabar kyla nuogąstavimų, kad ši technologija gali būti šališka, netinkamai naudojama arba sukelti priklausomybę.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas spalį sudarė maždaug 40 ekspertų iš technologijų, teisės ir duomenų apsaugos sričių grupę.

Jų ataskaitoje, kuri buvo paskelbta likus kelioms dienoms iki Ateities aukščiausiojo lygio susitikimo pradžios, nerimaujama dėl to, kad trūksta pasaulinio dirbtinio intelekto valdymo, taip pat dėl to, kad besivystančios šalys faktiškai neįtraukiamos į diskusijas apie šios technologijos ateitį.

Iš 193 JT narių tik septynios dalyvauja septyniose pagrindinėse iniciatyvose, susijusiose su DI, o 118, daugiausia Pietų pusrutulio šalys, visiškai nedalyvauja.

Ekspertai savo ataskaitoje įspėja, kad „šiuo metu jaučiamas pasaulinio valdymo trūkumas DI srityje“, kuri dėl savo pobūdžio yra tarpvalstybinė.

„DI turi tarnauti žmonijai teisingai ir saugiai“, – šią savaitę pareiškė A. Guterresas.

„Nekontroliuojami dirbtinio intelekto keliami pavojai gali kelti grėsmę demokratijai, taikai ir stabilumui“, – pažymėjo jis.

Būtina ruoštis, kol dar ne vėlu

Atsižvelgdami į šį raginimą, ekspertai paragino JT nares sukurti mechanizmus, kurie padėtų užtikrinti pasaulinį bendradarbiavimą šiuo klausimu ir užkirsti kelią neplanuotam ginklų platinimui.

„Tokios technologijos kūrimas, diegimas ir naudojimas negali priklausyti tik nuo rinkos užgaidų“, – nurodoma ataskaitoje.

Joje pirmiausia raginama sukurti DI mokslinių ekspertų grupę pagal JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ekspertų forumo, kurio ataskaitose apibendrinami tikslai klimato kaitos srityje, pavyzdį.

Ekspertų grupė informuotų tarptautinę bendruomenę apie kylančius pavojus, nustatytų mokslinių tyrimų atlikimo tikslingumą, taip pat apie tai, kaip juos būtų galima panaudoti, siekiant mažinti badą, skurdą, lyčių nelygybę.

Šis pasiūlymas įtrauktas į vis dar svarstomą Pasaulinio skaitmeninio susitarimo projektą, kuris turėtų būti patvirtintas sekmadienį JT Ateities aukščiausiojo lygio susitikime.

Ataskaitoje pritariama tam, kad JT sekretoriate būtų sukurta nedidelės apimties koordinavimo struktūra.

Tačiau ji nėra visavertis tarptautinis valdymo organas, kokio siekia A. Guterresas, paremtas JT branduolinės energetikos priežiūros institucijos, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), modeliu.

„Jei DI keliama rizika taps rimtesnė ir labiau koncentruota, valstybėms narėms gali prireikti apsvarstyti galimybę įsteigti tvirtesnę tarptautinę instituciją, kuri turėtų stebėsenos, ataskaitų teikimo, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus“, – teigiama ataskaitoje.

Jos autoriai pripažįsta, kad dėl didžiulės DI pokyčių spartos būtų beprasmiška bandyti sudaryti išsamų nuolat tobulėjančios technologijos keliamų pavojų sąrašą.

Tačiau jie atkreipė dėmesį į grėsmę demokratijai dėl spartaus dezinformacijos plitimo, vis realistiškesnius sintetinės vaizdakaitos (angl. deepfake) produktus, ypač pornografinio pobūdžio, taip pat autonominių ginklų sistemų raidą ir DI naudojimą nusikalstamose ir teroristinėse grupuotėse.

„Tačiau, atsižvelgiant į DI sistemų greitį, autonomiškumą ir neskaidrumą, laukti, kol kils grėsmė, gali reikšti, kad bet koks atsakas bus per vėlyvas“, – teigiama ataskaitoje.

„Nuolatiniai moksliniai vertinimai ir politinis dialogas užtikrintų, kad pasaulyje nebūtų tokių nemalonių staigmenų“, – pabrėžiama joje.