Auksinis ruduo Raudondvario oranžerijoje

Primins karaliaus menę

Elegancija alsuojantis baltasis perlas kultūros paveldo Raudondvario dvaro ansamblyje, regis, nepavaldus metų laikams. Oranžerija, kurią anuomet puoselėjo pats grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius, žavi ir medžiams kraunant pumpurus, ir drugiams sparnais bučiuojant žiedus, ir krentant medžių lapams, ir tada, kai žemę sukausto šalna.

„Čia tarsi sustoja laikas“, – sykį apsilankę žmonės neslepia, kad į Raudondvario oranžeriją gera grįžti vėl ir vėl.

Anot oranžerijos šeimininkų, būna dienų, kai personalas vos spėja suktis. Pompastiškas vestuves keičia slapta meilės priesaikos ceremonija, atžalos krikštą – solidus jubiliejus, darbinę konferenciją – svarbių svečių sutiktuvės.

„Dešimt metų... Per visą šį laiką mes gerokai paūgėjome“, – bendrovės „Via-Baltica Dvaras“ direktorė Audronė Čičelienė džiaugėsi, kad savo veiklos jubiliejų Raudondvario oranžerija pažymi pokyčiais, kurie nudžiugins visus svečius.

Antai, prabanga dvelkusi pagrindinė salė nuo šiol primins karaliaus rūmų menę. Čia jau atkeliavo italų dizainerių kurti krėslai, baltos spalvos oda trauktos kėdės ir stalai, puošti auksuotomis detalėmis. Pro langus besibraunančius saulės spindulius tramdo rankų darbo siuvinėtos užuolaidos su masyviais, žemyn svyrančiais kutais. Netrukus ant sienų atsiras įspūdingo dydžio veidrodis, kelios reprodukcijos, o senosios fisharmonijos vietoje įsitaisys karališka komoda.

„Mūsų pasididžiavimas – senasis muzikos instrumentas – niekur nedings. Tiesiog perkelsime jį kitur“, – klavišus, kuriuos geba prakalbinti vos keli žmonės, pirštų galiukais perbraukė restorano vadovė.

Didžioji, iki 100 svečių talpinanti salė, kuri nuo šiol vadinsis Baltąja, prireikus bus dalijama pusiau. Todėl laikas prie karališkų stalų už medžiaginės širmos įgaus dar daugiau privatumo.

Skirtingos erdvės

Pagal senąsias nuotraukas atkurtoje Raudondvario oranžerijoje įrengtos kelios salės: Baltoji, dvi nedidelės, bet svečių itin pamėgtos erdvės su terasomis, konferencijų menė ir ypač svarbių asmenų sutikimo salė. Čia lankėsi šalies vadovai, politikai, mokslo, verslo, medicinos ir meno pasaulio šviesuliai.

„Siekėme atgaivinti oranžerijos dvasią, išlaikyti kuo daugiau autentikos. Šioje vietoje buvo Tiškevičių biblioteka, todėl norėjome tai priminti ir mūsų svečiams“, – grafo knygų, anot A. Čičelienės, salėje nebėra, užtai lubas puošia legendinė jo frazė: išsirink, ką myli!

Ypač svarbių svečių sutikimo salės grindys klotos prabangiais kilimais, virš galvų – krištolinis sietynas, komodoje su stiklo durimis išrikiuotos taurės ant grakščių kojelių, žirgų skulptūrėlės ir kitos mielos smulkmenos. Pačiame centre – masyvus, daug dėmesio sulaukiantis stalas su gėlių kompozicija. Jam besisukant aplink savo ašį, svečiai gali mėgautis skirtingais patiekalais nepakildami iš savo vietų.

Kvietimas: grafo Tiškevičiaus palmės bičiulystėje pasimėgaukite puodeliu kavos ar dienos pietumis. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Skanautojų džiaugsmas

Šiltuoju metų laiku šalia oranžerijos pūpso kupolas. Tiesa, kai oras geras, žmonės mieliau būna šalia jo nei viduje. Vaikai prilimpa prie įspūdingų baltų sūpuoklių ir kur kas mažesnių medinių sūpynių, pritvirtintų prie medžio vainiko. Suaugusieji su taurėmis vyno šnekučiuojasi šalimais arba suka ratus apie dvarą.

Anot oranžerijos šeimininkų, aplinkai ir interjerui jie skiria ypač daug dėmesio, todėl svarbi kiekviena detalė, pradedant krėslų atlošų ornamentais, baigiant lauke žydinčių gėlių spalvomis.

„Ko gero, nesuklysiu sakydama, kad aplinka, interjeras ir maistas yra tarsi trys banginiai, ant kurių laikomės. Žinoma, labai svarbu personalas. Manau, kad surinkome tinkamus žmones“, – A. Čičelienė džiaugėsi, kad Raudondvario oranžerijos svečiai tai vertina ir niekada negaili gero žodžio. Ypač virtuvei. Ančių kepenėlių paštetas su figomis ir aviečių balzaminiu actu, šilkinė parmezano sriuba su filo tešlos suktinuku, aštuonkojis su bulvių kroketais ir salierų kremu, lėtai keptas kiaulienos sprandinės didkepsnis, citrininė tartaletė, gardinta šviežiomis uogomis, ir naminiai ledai – vaizdams pavergus akis, skoniai lėkštėse galutinai nokautuoja. Anot virtuvės šefės, restorano meniu atnaujinamas du kartus per metus, todėl svečiai gali skanauti vis naujų patiekalų.

„Dažniausiai pokyčiai meniu būna prieš vasarą ir rudenį“, – A. Čičelienė leido įtarti, kad artimiausiu metu restorane atsiras gomuriui malonių naujienų.

Įspūdinga: dar daugiau prabangos, dar daugiau baltos spalvos ir aukso. Raudondvario oranžerijos nuotr.

Ilgaamžė grafo palmė

Dar viena vieta, kuri verčia sustoti ir neretai išsitraukti telefoną arba profesionalią kamerą – žalioji oranžerija. Tai saldaus stalo, geros kavos ir svaigių kokteilių vieta, kurioje telpa apie 20 žmonių.

Oranžerijoje, kurią XIX a. pirmojoje pusėje įkūrė paskutiniai dvaro šeimininkai, visuomet buvo apstu egzotinės augmenijos: bananų, citrusinių ir kitų tuo metu Lietuvoje nematytų augalų. Grafai Tiškevičiai buvo aistringi keliautojai, todėl po kiekvienos kelionės savo kolekciją papildydavo naujais augalais. Taip čia atsirado ir viena seniausių palmių Lietuvoje. Prieš dešimt metų šalia buvo pasodinta dar viena. Palmė ne tik puikiai prigijo, bet ir stebėtinai suvešėjo.

„Laisvėje palmės neauga taip gerai, kaip čia. Pažiūrėkite, jau remia lubas“, – A. Čičelienė neabejojo, kad visa tai dėl geros vietos auros ir tebesklandančios paskutiniojo šeimininko meilės augalams.

Atrodo, kad čia gerai jaučiasi ne tik augalai, bet ir penkiolikos metų papūga Levukas, oranžerijos svečiams mosuojantis iškelta koja. Tiesa, kalbančią šią papūgą išgirsite rečiau. Egzotinis, itin aukštu intelektu pasižymintis paukštis ima taukšti tada, kai lieka vienas.