Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?

„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forumo pranešėjas – „Americans for the Arts“ advokacijos ir partnerysčių vadovas, tyrėjas, kultūros ir kūrybos ekonominės vertės ekspertas iš Jungtinių Amerikos Valstijų – Jay H. Dickas.

Iš JAV į Kauną, kur šių metų birželio 6 d. vyks devintasis Nacionalinis kultūros forumas, atvykstantis kultūros ekspertas J. H. Dickas skaitys pranešimą apie paslėptas kultūros ir kūrybinių industrijų vertes. Galimybę atvykti lektoriui suteikė Baltijos šalių ir Amerikos laisvės fondas BAFF.

„Menas yra mažasis verslas, nes jis, kaip ir kiekvienas verslas, kuria darbo vietas. Jungtinėse Amerikos Valstijose meno industrija sudaro 4,3 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai yra daugiau, nei jį kuria statybų ar žemės ūkio pramonė. Menas Amerikoje yra 1,1 trilijono dolerių pramonė. Tai protu sunkiai suvokiama suma! Taigi, galime sakyti, kad menas ir kūrybinės industrijos yra naudingos ne tik sielai, bet ir ekonomikai. Ir visada, kai valdžia siekia sumažinti kultūros lauko finansavimą, mes pasitelkiame šį argumentą“, – sako J. H. Dickas.

Šias metais Kauno Vytauto Didžiojo universitete vyksiantis Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti tai, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą. Apie tai daug pasakyti forumo klausytojams turės Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro bei operos režisierė, kino prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė. Ji teigia, kad Lietuvos kūrybininkams dažnai sukuriamos kietos lubos – ir finansinės, ir struktūrinės. Talentingus kūrėjus ir jų potencialą jos tarsi įspraudžia į rėmus, kuriuos sulaužyti labai sunku. Arba jie turi įdėti daugybę pastangų, kurios tikrai labiau praverstų kūrybai nei sienų daužymui.

„Iš meilės ir tyro idealizmo sėkmės ir finansinių rezultatų negausi. Jei norime turėti pasaulinio garso atlikėjus, privalome investuoti į jaunus žmones, suteikti jiems galimybių augti ir tobulėti. Buvo laikas, kai bohemiečiams veždavome kalbos, dainavimo mokytojus iš Anglijos, Vokietijos. Su mūsų atlikėjais dirbo pasaulinio garso, apdovanojimus laimėję choreografai, o ir aš pati operos solistams kūriau aktorinę mokyklą. Tik sugėrę daug įvairiausių žinių, Lietuvos kūrėjai bet kuriam pasaulio režisieriui gali pasiūlyti viską, ko jis nori, ir dar daugiau. Kūrėjas turi būti patrauklus produktas rinkai, kad ir kaip žiauriai tai skambėtų, nes konkurencija pasaulyje yra siaubingai didelė“, – sakė D. Ibelhauptaitė ir pridūrė, jog pati aiškiai patyrusi, kad tokios investicijos anksčiau ar vėliau atsiperka.

Kultūriniam verslumui skirtas Nacionalinis kultūros forumas šiais metais ypatingą dėmesį skiria regionams. Vienas iš tokių regionų, aiškiai turintis savo veidą, yra Švenčionėliai. Mieste įsikūrusį „Miško uostą“ pastaruoju metu domina ne tik kultūros veiklos ir renginiai, bet ir skandinaviškas, slaptas regionų kultūrinio ir ekonominio vystymo ingredientas – vietos mokyklos „hojskolės“, neabejotinai keičiančios regioninio miesto atmosferą, kai jame atsiranda 60–80 studentų, norinčių įgyvendinti savo idėjas.

Apie tai, kaip Skandinavijos šalyse „hojskolės“ kuria bendruomenę ir įgyvendina drąsiausius projektus, forume pasakos „hojskolės“ Švenčionėliuose vystytojai ir mokymosi patirčių dizaineriai, Skandinavijoje ne vienus metus besimokę, dirbę ir gyvenę Aurimas Ražanauskas ir Ieva Ginkevičiūtė.

Naujausiomis dirbtinio intelekto įrankių naujienomis ir tuo, kaip dirbtinis intelektas veikia kultūrą, forume dalysis mokslo ir technologijų populiarintojas, radijo ir televizijos laidų vedėjas bei dirbtinio intelekto entuziastas Lukas Keraitis.

„Dirbtinio intelekto atsiradimas netikėtai demokratizuoja kūrybą, – sakė jis. – Naudojant dirbtinį intelektą dar lengviau tapti kūrėju, tačiau tai visai nereiškia, kad kiekvienas iš jų bus geras. Reikalavimų kartelė taip pat auga, o kūrėjų ego šiandien yra gana stipriai baksnojamas – negali būti tikras, ar tai, ką kūrei, kas tau atrodė vertinga, nebus pralenkta. Neabejoju, kad kai kuriems kultūros industrijų atstovams tokios tendencijos kelia nerimą, bet kartu kūrybiškiems žmonėms atsiveria naujos galimybės išmėginti save, pasauliui siūlyti anksčiau nematytas paslaugas“.

Forumo diskusijoje, kurią moderuos kultūrininkas, rašytojas, televizijos laidų vedėjas Rytis Zemkauskas, apie kultūrinį verslumą regionuose kalbės Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos kultūros tarybos vadovė Asta Pakarklytė, Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis, „The Critical“ tyrimų ir strategijos komandos vedlys Eugenijus Kaminskis, žurnalistas, TV prodiuseris, keliautojas Vytaras Radzevičius, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Žakevičius ir kiti.

Forumo dalyviai ir svečiai turės galimybę pasidairyti „Kūrėjų expo“ erdvėje, kur bus pristatomos verslios kūrybinės iniciatyvos, paklausyti dainų autoriaus ir atlikėjo iš Dzūkijos Roko Kašėtos, – atlikėjo pasirodymą forumo svečiams dovanoja LATGA.

Nacionalinis kultūros forumas – birželio 6 d., nuo 12 val., Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Forumo organizatorius – Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. Forumą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas, „Baltic–American Freedom Foundation“, AGATA, Vilniaus miesto šokio teatras | mokykla „Low Air“, Lietuvos dizaino asociacija, „Goethe-Institut Estonia“, „Menų komunikacija“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

a tai ka jie ten

a tai ka jie ten portretas
nori auginti-jeigu mazas tai neisdygs-tfu bl poslastis kazkokia gavosi

Padidinkite

Padidinkite portretas
LRT biudzeta 88 iki 188 milijonu euru ir leiskite Tapinams Jakiciams ir Miliutems toliau sekmingai grobti ir va jums sekmes istorija

Kostas

Kostas  portretas
dar daugiau spakliaus ant tos ibelhabt reikejo uzmest neina pazint dddd
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių