Pilies diena Raudondvaryje – su vėlių eisena, ugnies šou ir moliūgais

Nuo šeštadienio vidurdienio Raudondvario dvare virė gyvenimas. Kas iš gėlių, geltonų klevo lapų, moliūgų ir kitų rudens gėrybių kūrė kompozicijas, kas skaptavo moliūgus. Aplink šioms veikloms vadovavusį žinomą Lietuvos floristą ir žemės meno festivalių organizatorių Marijų Gvildį spietėsi suaugusieji ir vaikai.

„Moliūgams skaptuoti galite naudoti ir peilius, ir elektrinius grąžtus“, – paragino floristas.

Zombio kostiumu pasipuošusios aštuonmetės Izabelos, gavusios į rankas elektrinį grąžtą, akys sublizgo, veidą nušvietė šypsena. Jai pradėjus gręžioti skyles moliūge, į visas puses ėmė taškytis moliūgo viduriai.

Baigusi darbą, mergaitė nunešė moliūgą į bendrą kompoziciją. Izabelos mama Urtė Walsh pasakojo vaikų atostogoms su vaikais sugrįžusi į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Nusprendėm aplankyti Raudondvarį. Izabelai taip patiko darbuotis su elektriniu grąžtu, kad ji ne vieną, o du moliūgus išskaptavo. Mes pjaustom moliūgus kiekvienais metais, mokyklos konkurse dalyvaujam. Bet su grąžtais dar neteko moliūgų skaptuoti. Grįšim namo – prašysim tėčio, kad kitiems metams jis parūpintų tokius moliūgams skaptuoti“, – pasakojo moteris.

Daugeliui vaikų ir suaugusiųjų baigus skaptuoti moliūgus, palapinėje dar darbavosi aštuonmetis Nojus. Moliūgą jis skaptavo peiliu.

Bet su grąžtais dar neteko moliūgų skaptuoti. Grįšim namo – prašysim tėčio, kad kitiems metams jis parūpintų tokius moliūgams skaptuoti.

„Vieną moliūgą aš jau išgręžiojau grąžtu. Norėjau pabandyt ir peiliu. Su juo nors lėčiau, bet gražiau gaunasi“, – pasakojo Nojus.

„Moliūgus skaptavom visą dieną, nebuvo kada nei kavos atsigert. Nukonkuravom restoraną, kitas veiklas. Vaikai taip įsitraukė – kaip kokioj smėlio dėžėj“, – pasakojo M. Gvildys.

Tuo metu Raudondvario pilyje vyko edukacijos, teatralizuotos ekskursijos. Edukacijoje „Baltiški lobiai“ susirinkę keliolika žmonių kūrė gintarinius pakabukus ir rožių vandenį.

„Domina kvepalų gamyba, norėtųsi gal ir pačiam kažką tokio pasigamint. Dėl to ir atėjom į šias dirbtuves. Gaila, vedančioji neatskleidė daug paslapčių“, – pasakojo kaunietis Vidmantas Kazlauskas, į edukaciją atvykęs su žmona ir sūnaus šeima.

Kaunietė Asta Marcinkevičienė, edukacijoje dalyvavusi su dukra Meida ir sūnumi Matu, pasakojo čia atvažiavusi ne tik dėl edukacijos.

„Mes jau sudalyvavom ekskursijoj, susipažinom su dvaro istorija. Liūdna, kad grafai XX a. pradžioje iš Raudondvario pasitraukė į užsienį. Įdomi ekskursija, naudinga edukacija. Tai, ką čia pasigaminom, pravers: nešiosim pakabukus, naudosim rožių vandenį“, – pasakojo trijulė, iš edukacijos pasukusi į dvaro parką.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Prie pilies iškilusioje scenoje jau rikiavosi latvės iš Bauskės pilies istorinių šokių grupės „Galms“ (lietuviškai – „Dvaras“). Vilkėdamos įspūdingus kostiumus, sukurtus sekant Renesanso laikotarpiu Europos dvaruose dominavusia ispaniškąja mada, jos sukosi pagal XV–XVII a. šokių ritmą.

„Mes atstovaujame Bauskės piliai. Ši pilis buvo Kuršo kunigaikščio rezidencija. Ji statyta XVI a., tačiau XVII a. buvo nugriauta, vėliau atstatyta. Kiekviena iš mūsų reprezentuoja tam tikrą Kuršo istorinę asmenybę. Kostiumai, kuriuos mes siuvomės pačios, sukurti išanalizavus istorinę medžiagą“, – pasakojo viena iš grupės „Galms“ šokėjų Ilzė Tijonė.

Netrukus prie buvusio dvaro žirgyno, virtusio menų inkubatoriumi, užsižiebė ugnys ir susibūrė senųjų dvaro gyventojų vėlės, įkūnytos Kauno valstybinio muzikinio teatro šokėjų.

Makabriška eisena tai pokšint fejerverkams sustingdama, tai šokio žingsniu iš lėto judėjo link pilies.

„Senieji dvaro šeimininkai simboliškai sugrįžo į pilį“, – šyptelėjo Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė.

Pilies prieigose ugnies šou surengė „Viduramžių pasiuntiniai“, koncertavo grupė „Studija“.