Daugiabutis vienbutis: institucijos vis dar bedantės

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Tikrovėje – daugiabutis, dokumentuose – vienbutis. Įsigydami butą naujakuriai perka namo dalį, įgydami ir daugybę bendraturčių. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojų gudravimo pavyzdys – prestižinėje Perkūno alėjoje.

Kreipėsi kaimynai

Beveik prieš 30 metų Perkūno al. 28 pastatytas namas rugsėjo pradžioje buvo be gyventojų, be langų, be durų. Tai gyvenamasis vienbutis namas, tačiau, pasibaigus remonto darbams, į jį sugužės mažiausiai devynios šeimos.

Į dienraštį „Kauno diena“ kreipęsi Perkūno alėjos gyventojai pasakojo buvę nemaloniai nustebinti NT vystytojų, pasinaudojusių įstatymo spraga, leidžiančia prisiimti mažiau įsipareigojimų. Mažesni, taigi ir pigiau vystytojui atsieinantys, saugumo ir patogumo reikalavimai.

Problema susidarė dėl netobulų teisės aktų, kuriuos statytojai randa būdų apeiti.

„Perkūno al. 28 kiek daugiau nei 8 a sklype stovi maždaug 430 kv. m vienbutis gyvenamasis namas. Vyksta statybos darbai. Pradėjome domėtis ir viename iš NT portalų radome skelbimą, kuris mums sukėlė šoką. Matome, kad namas suskirstytas į dešimt dalių. Žinome, kad daugiabučiu laikomas namas, kuriame yra bent trys butai. Tokiam namui keliami šiokie tokie reikalavimai: turi būti administratorius, automobilių, konteinerių vietos. Šioje situacijoje galime tik numanyti, kiek asmenų gyvens tame plote, kokia bus jų kaita. Ar tokios statybos yra teisėtos? Šie klausimai tik retorika, tačiau kaip bendruomenė siekiame gyventi saugioje ir ramioje kaimynystėje“, – stebėjosi su redakcija susisiekusi moteris.

 

Skelbimas: pavadinime teigiama, kad parduodami atskiri butai. (Aruodas.lt nuotr.)

Kitas statybvietės kaimynas kalbėjo griežčiau. „Labai aišku, ką daro NT vystytojas – bando apeiti įstatymą. Tam, kad reikėtų įgyvendinti kuo mažiau reikalavimų, namas neskaidomas atskirais NT objektais, o parduodamas kaip jungtinė nuosavybė dalimis. Pagal skelbime pateikiamus namo planus matyti ir net neslepiama, kad bus butai. Kažin, kaip bus vykdomi priešgaisrinės saugos reikalavimai?“ – klausė vyras.

Neramu ir dėl to, kad vystytojai nebus parūpinę pakankamai parkavimo vietų. Tokiu atveju naujakurių ir jų svečių automobiliai užkimš ir taip siaurą gatvelę. „Darbai vyksta jau nuo liepos. Nenorime uždrausti statybos, remonto darbų, bet norime, kad viskas vyktų pagal įstatymą. Kreipsimės ir į savivaldybę, ir į Statybos inspekciją“, – nesiruošia visko palikti ramybėje gyventojas.

Namo dalis ar butas?

Atsivertus skelbimą, kuris vėliau jau nebegaliojo, jame buvo nurodyta, kad parduodamos namo dalys, tačiau brėžiniuose jau figūruoja „2 butas”, „3 butas”, „4 butas”, „5 buto eksplikacija” ir t.t.

Iš karto įvardytos ir sumos. Pavyzdžiui, 44,61 kv. m ploto butas šiame name įkainotas beveik 116 tūkst. eurų, sumokant visą sumą iš karto. Norint rezervuoti, reikia 30 proc. avanso, galutinė kaina pakyla iki 125 tūkst. eurų.

Brangiausias butas-pastato dalis – 56,80 kv. m, atsieisianti beveik 148 tūkst. eurų iš karto, arba 159 tūkst. eurų rezervuojant. Skelbime taip pat nurodoma, kad keturios dalys jau parduotos.

Situacija: šio namo naujakuriai taps bendraturčiais, o ne atskirų butų šeimininkais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dar pernai pagrindinė žemės sklypo Perkūno al. 28 naudojimo paskirtis buvo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. 2021 m. rugsėjo 10 d. žemės paskirtis pakeista į daugiabučių. Tačiau remontuojamas didžiulis pastatas oficialiai taip ir liko vienbutis.

Namo dalis parduoda bendrovė „Zebas“, kurioje, kaip nurodo rekvizitai.lt, dirba vienas darbuotojas. Jos vadovas Marius Kizelevičius ir atsiliepė telefonu, nurodytu prie skelbimo su įspėjimu: „Agentai nedomina. Neskambinėkit.“

M.Kizelevičius sakė besitikintis, kad remonto darbai bus baigti spalį. Patalpos – su daline apdaila. Vyras teigė, kad statybos leidimų nereikia, nes daro tik „paprastą remontą ir parduoda dalį namo“. Iš kaimynų negirdėjęs nė vieno blogo žodžio, nė vieno klausimo ar skundo.

Iš keturių iki rugsėjo vidurio nupirktų dalių dvi nupirko vienas pirkėjas.

Į teiginį, kad gudrauja parduodami namo dalis, nors realybėje tai – atskiri butai, M.Kizelevičius ramiai konstatavo: „Parduodame tai, ką turime.“ Pakartotinai susisiekus su juo, vyras tvirtino, kad pastato gyventojams bus parūpintos aštuonios parkavimo vietos. Kaimynai stebisi, kur jos bus įrengtos.

Padarė paslaugą

Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius „Kauno dienai“ teigė, kad vienbutį norint paversti, kaip šiuo atveju, dešimtbučiu ar devynbučiu, būtinas ir statybos leidimas. Toks prašymas savivaldybės atstovų teigimu, buvo gautas, tačiau nebuvo patenkintas, buvo pastabų.

NT vystytojas neigė, kad buvo kreipęsis į savivaldybę dėl statybos leidimo. „Ne, gal buvę savininkai“, – svarstė vyras. Kiek vėliau pakartojo, kad statybos leidimo jam nereikia, nes darbai, kokie atliekami pastate, telpa į paprastojo remonto sąvoką.

Aruodas.lt nuotr.

„Realiai tas pastatas buvo naudojamas kaip trylika butų. Buvo išnuomota visokiems asocialiems asmenims. Jį nupirkome, žmones iškraustėme. Darome ne butus, o namo dalis. Tai, ką galime oficialiai daryti“, – kalbėjo M.Kizelevičius ir pridūrė, kad bet kokiu atveju dabar name gyvens mažiau žmonių nei anksčiau, pastatas ir aplinka bus sutvarkyti, tad kaimynystei netgi padaręs paslaugą.

N.Valatkevičius sutiko, kad šiuo atveju nereikia statybos leidimo, nes nevyksta statybos darbai, rekonstrukcija, o tik paprastasis remontas, pertvarų griovimas. Ar savivaldybė priekaištų šiems NT vystytojams neturi? „Kaip mes galime turėti, jeigu jie pardavinėja dalimis“, – sakė vedėjas.

Jis sutiko, kad gyventojams, įsigijusiems atskirą NT objektą –  butą, o ne dalimis suskirstytą vienbutį, įstatymai garantuoja daugiau ir svarbių privalumų. Skiriasi ne tik privalomas automobilių vietų skaičius, bet ir gyvybę galintys kainuoti priešgaisriniai saugumo reikalavimai. Tačiau šiuo atveju tai pirkėjo, galbūt taip norinčio sutaupyti, pasirinkimo teisė.

Nupirkome, žmones iškraustėme. Darome ne butus, o namo dalis. Tai, ką galime oficialiai daryti.

Atlieka patikrinimą

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė „Kauno dienai“ nurodė, kad šiuo metu VTPSI atlieka patikrinimą dėl Perkūno al. 28 gauto skundo.

Tačiau toks verslo modelis, anot jos, yra visiškai teisėtas. „NT objektas gali priklausyti keliems savininkams, nepriklausomai nuo pastato paskirties“, – teigė atstovė.

Akivaizdu, kad įstatymo spragų kamšymas nė kiek nepasistūmėjo, nors problema žinoma jau daugybę metų. Pavyzdžiui, prieš šešerius metus Palangos, kurioje ši problema aktualiausia, meras buvo kreipęsis į Aplinkos ministeriją, VTPSI, Generalinę prokuratūrą ir prašė išaiškinti, ar vienbučių ir dvibučių namų virtimas daugiabučiais yra teisėtas.

„VTPSI ištyrė, atsakymas buvo vienareikšmis – viskas teisėta, jokių pažeidimų. Nesutinku su visuomenininkų pasakymu, kad viskas priklauso nuo savivaldybės. Juk būtent mes prašėme ištirti šiuos atvejus ir gavome nedviprasmišką atsakymą. Todėl esu įsitikinęs – problema susidarė dėl netobulų teisės aktų, kuriuos statytojai randa būdų apeiti", – tuomet „Kauno dienai“ kalbėjo Š.Vaitkus.

Po šio kreipimosi Palangoje lankėsi ir diskutavo, tarėsi Aplinkos ministerijos darbo grupė, atvyko ekspertų, visuomenininkų. Tuomet atkreiptas dėmesys, kad vienbučio ar dvibučio bendraturčiai patenka į sudėtingą tarpusavio santykių raizgalynę. Gyventojai negali įregistruoti savo būsto adreso, burtis į bendriją, o už komunalinius patarnavimus priversti mokėti ne paslaugų teikėjams tiesiogiai, bet nelegaliems administratoriams. Be to, tokie verslininkai įgyja konkurencinio pranašumo tikro daugiabučio namo statytojų atžvilgiu.

Svarbūs skirtumai

Inspekcija pripažįsta, kad kol kas tegali šviesti visuomenę. „VTPSI ne kartą yra atkreipusi visuomenės dėmesį į tai, kaip svarbu yra atidžiai patikrinti, kokios paskirties patalpas perka gyventojai. Visada pravartu pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis buvo numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas SLD (statybas leidžiantis dokumentas – red. past.). Jeigu SLD išduotas vieno ar dviejų butų pastatui, o pastate įrengti daugiau nei vienas ar du butai, veikiausiai yra parduodamos vieno buto patalpos, t.y. buto dalys, kurias statytojai įvardija būstu“, – aiškino R.Kėkštienė.

Tapę pastato (buto) bendraturčiais, o jų teisės ir pareigos nustatytos Civiliniame kodekse, minėjo inspekcijos atstovė, galite susidurti su problemomis dėl garso izoliacijos, automobilių parkavimo vietų trūkumo, pasigesti vaikų žaidimų aikštelės, funkcionalių ir patogių bendrojo naudojimo patalpų, kurios įrengiamos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Daugiabučio atveju taip pat turi būti numatyti tinkami priėjimo ir privažiavimo keliai prie pastato (specialiųjų tarnybų transportui ir kt.), vieta buitinėms atliekoms, atitinkamas želdynų plotas sklype ir kt.

Aplinkos ministerijos komentaro, kiek pasistūmėjo šios problemos sprendimas, ko planuojama imtis, kad situacija pasikeistų, nesulaukėme.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alfonsas Makštys

Alfonsas Makštys portretas
Kas dar to sukčiaus nepažįsta. Nuo vienos aferos prie kitos. Kur tas safari su gondolom pakaunėje? Lyg 2022 m. gruodį turejo atsidaryti.

Sapagauskas

Sapagauskas portretas
kizelevicius ir liks kizekevicium...paskolo karalium.

Nerijus Jukonis

Nerijus Jukonis portretas
Geriau nieko nekomentuosiu... nors esu kaimynas ir gyvenu kitoje gatvės pusėje, man šio namo planai nemaišo, bet va kaimynui kuris man namą ant sklypo ribos užstatė dabar karma sugrįžta... griuvėsiai supą jo būdą iš abiejų pusių. Lai dabar pats pagalvoja kokį pavyzdį jis parodė šitiems nekilnojamo turto vystytojams savo namą statydamas... jau nekalbu apie automobilių stovėjimo aikštelę ant valstybinės žemės tujomis aptvertą... Karma yra kalė... ar ne taip?
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių