Nemuno ir Neries santakoje tiriamas gruntas. Vyksta darbai vandenyje. Keturis dešimtmečius bandyta imtis tilto statybų, tačiau vis nesėkmingai.

„Šitas tiltas yra miestui bendrajam plane numatytas senai. Tai ilgai mes rinkom rangovą, bet dabar jau turim, sutartis pasirašyta, įsigaliojus ir vyksta paruošiamieji, inžineriniai, tiriamieji darbai, darbo projekto rengimas. Kai visa tai atliksim, pradėsim ir tikruosius darbus“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Tiltą ryžtasi statyti dėl to, kad miestas, o ypač centras dūsta kamščiuose.

„Matome apkrautas Birštono, Gertrūdos gatves, Pilies žiedą, kur eismas yra labai intensyvus. Ir pastačius tiltą, manome, kad apie 1000 automobilių galėtų sumažėti šitoj arterijoj ir pasinaudoti būsimuoju tiltu“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Keturių eismo juostų tiltas pritaikytas ir sunkiasvoriam transportui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Sunkusis transportas irgi juda ten, kur yra patogiau, tai tikime, kad mažiau apkrautos bus centrinės gatvės ir Kėdainių tiltu tikrai galės ir sunkusis transportas riedėt“, – pridėjo M. Matusevičius.

Kauno savivaldybės planuose tiltas bus itin sudėtingas inžinerinis statinys.

„Plieninė perdanga yra apie dešimties tūkstančių tonų plieno konstrukcija. Taip pat atramos gelžbetoninės. Viso šiame objekte bus sunaudota daugiau negu 20 tūkst. kubinių metrų gelžbetonio“, – apie tilto konstrukciją pasakojo „Autokaustos“ statinio statybos vadovas Justinas Jasiulevičius.

Ne tik pati santaka pasikeis, bet ir eismas abiejuose krantuose – tiek Marvelėje, tiek Vilijampolėje.

Jis pakankamai bus ir pats gražus, galima bus ir į tiltą pažiūrėt.

„Rekonstruojama Brastos gatvė kitoj pusėj į žiedinę sankryžą, šitoj pusės bus pusiau tunelinis pravažiavimas Užnemunės gatve važiuojančiam transportui. Ir trimito formos sankryža kitoje pusėje“, – sakė J. Jasiulevičius.

Pasak specialistų, tai vienas sudėtingiausių kada nors apskritai statytų objektų. Žadama, kad tilto statybos upei pakenti neturėtų.

„Bus viena atrama centre Nemuno, bet tiltas suprojektuotas taip, kad jis pritaikytas laivybai. Yra 10 metrų aukštis nuo vandens lygio iki tilto perdangos apačios“, – tikino J. Jasiulevičius.

Kauniečiai dėl tilto pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni sako nebegalintys apsikęsti kamščių, kiti nori ir toliau grožėtis santaka be jokių statinių prieš akis.

„Sumažins kamščius, gyventojams lengviau judėt. Visai gerai, aš vertinu teigiamai“, – savo nuomonę išreiškė pakalbintas praeivis.

„Ten ir taip gražiai atrodo, kam ten to tilto? Man tai atrodo, kad nereikia“, – kalbėjo kita kaunietė.

Valdininkai sako, kad tiltas vaizdo nesubjauros.

„Jis pakankamai bus ir pats gražus, galima bus ir į tiltą pažiūrėt. O nuo tilto pažiūrėt ir į Santaką, turbūt irgi vaizdas tam tikras gražus atsvers. Taip kad, negalvoju, jog tas tiltas užstos kažkokį gražų vaizdą arba sudarys vizualinę taršą“, – teigė V. Abramavičius.

Ne vienerius metus planuojant statybas, tilto kaina nuolat keitėsi. Šį kartą pasirinkta esą mažiausia, tačiau gana įspūdinga – kiek daugiau nei ketverius metus truksiančios statybos kainuos per 115 mln. eurų.

Paskutinį kartą visiškai naujas tiltas Kaune pastatytas prieš septynerius metus.