Kauno – Europos kultūros sostinės renginiai 2022 metais sulaukė 1,2 mln. lankytojų

Programai iš viso bus išleista 26 mln. eurų

„Tą sumą mes išskirstėme labai apgalvotai į septynerius metus, tai dar likutį naudosime ir kitais metais ataskaitoms, leidiniams parengti“, – žurnalistams sakė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Pasak jos, iki šių metų buvo išleista apie 13 mln. eurų, šių metų programa kainavo apie 14 mln. eurų. Pasak vadovės, toks subalansuotas biudžetas leido „iššauti šitą didelį šūvį šiais metais“.

Tą sumą mes išskirstėme labai apgalvotai į septynerius metus, tai dar likutį naudosime ir kitais metais.

Renginys taip pat pritraukė per 50 rėmėjų, kurie prisidėjo 2,8 mln. eurų vertės paslaugomis ir lėšomis.

Brangiausi, pasak V. Vitkienės, buvo trys didieji renginiai, atsiėję 5 mln. eurų. Dar milijoną eurų kainavo garsių atlikėjų – Yoko Ono, Marinos Abramovič, Williamo Kentridge'o (Viljamo Kentridžo) – parodos.

„Kaunas 2022“ vadovės duomenimis, taip pat kultūros sostine buvusio Ešo prie Alzeto Liuksemburge biudžetas buvo kone triskart didesnis – 67 mln. eurų.

LNK reportažas:

Neeiliniai metai

Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, didžiausias iššūkis Europos kultūros sostinės metais buvo suprasti, kad esi Europos kultūros scena.

„Ir ta scena reiškia, kad tu į tą sceną atvedi ne tik tuos, kuriuos tu turi Kaune, bet reiškia, kad tu esi atviras, sukuri platformą bendradarbiavimui, dialogui“, – kalbėjo kultūros ministras.

Simonas Kairys/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis pastebėjo, kad 2022 metai, kai Kaunas tapo Europos kultūros sostine, buvo neeiliniai.

„Galima drąsiai teigti, kad tai, kas įvyko, tai per 2022 metus, kai Kaunas buvo Europos kultūros sostinė, pasaulis pasikeitė, ir tai yra faktas“, – pastebėjo ministras.

Pasak jo, tai didelis iššūkis tokiems renginiams kaip Europos kultūros sostinė, kurie yra inertiški, rengiami gerokai iš anksto, pagal iš anksto suderintas programas.

Nepaisant to, S. Kairio teigimu, „Kaunas 2022“ komandai pavyko prisitaikyti prie pokyčių ir reaguoti į pasikeitusias sąlygas.

Tiek jis, tiek „Kaunas 2022“ komanda akcentavo, jog jų pagrindinis tikslas buvo sutelkti bendruomenę, o ne koncentruotis į didžiuosius renginius, paskatinti žmones būti ne žiūrovais, o dalyviais.

„Nėra svarbu, kad tu nusipirkai bilietą, atėjai, pamatei, kad per lubas varva ir išėjai, bet jeigu tu atėjai, pamatei, kad laša ir užšpakliavai tas lubas, tu jau dalyvis. Toks mūsų pagrindinis tikslas“, – sakė „Kaunas 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis.

V. Vitkienės teigimu, sudėtingiausi organizacine prasme buvo atidarymo renginys „Sukilimas“, vykęs sudėtingomis epidemiologinėmis sąlygomis, bei ant vandens vykęs „Santakos“ pasirodymas.

„Kažkas klausė, ar kartotume dabar: 2023-ieji metai, atidarymas, duodame jums pinigų, darykite dar kartą, tai manau, kad tikrai nesurinkčiau komandos dar kartą pakartoti šitą dalyką“, – sakė „Kaunas 2022“ vadovė.

„Visi labai įsikvėpę ir labai laimingi, labai dėkingi, bet dabar tikrai reikėtų mums laikotarpio pailsėti“, – pridūrė ji.

Pasak V. Vitkienės, tai bus proga ir Kauno bei jo rajono gyventojams įvertinti, kas jiems buvo vertingiausia bei kurioms iniciatyvoms verta išlikti.

Virginija Vitkienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Didieji renginiai išliks

2022-aisiais metais renginiuose pasirodė 11,8 tūkst. profesionalių menininkų, įvyko 1370 visuomenei prieinamų renginių, parodų, scenos menų pasirodymų.

Pasak organizatorių, pasibaigus Europos kultūros sostinės metams, mieste ir toliau išliks Laimės diena, Europos kultūros sostinės forumas – jis bus mažesnis, bet ir toliau rengiamasi kviesti miestų atstovus ar vykti į užsienį. Vyks ir Literatūros savaitė, šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“ – pasak V. Vitkienės, vienas sėkmingiausių vasaros projektų.

Taip pat toliau vyks „Fluxus“, „ConTempo“ festivaliai, „Kultūra į kiemus“, „Kiemų šventė“.

Tęsis „Magenta“ landšafto festivalis, Istorijų, Dizaino festivaliai, Japonijos dienos ir dar keletas kitų iniciatyvų.

Taip pat išliks Kauno rajone prišvartuota konvertuota žemsiurbė „Nemuno7“: ji pavasarį grįš į savo vietą, bus plečiamas jo renginių spektras.

Nuo 2017 metų renginiai įtraukė beveik 145,9 tūkst. dalyvių, beveik 18 tūkst. iš jų – profesionalūs menininkai iš Europos, Amerikos, Pietų Afrikos, Azijos ir kitur. Lietuviai sudarė 70 proc., kitų šalių menininkai – 30 proc. dalyvių.

Pasak V. Vitkienės, dalyviais laikomi tie, kurie dalyvavo dirbtuvėse, atėjo į diskusijas ir kitaip prisidėjo prie renginių.

Per penkerius metus įvyko beveik 3 tūkst. visuomenei prieinamų renginių, parodų, scenos menų pasirodymų. Juose talkino 1,5 tūkst. savanorių.

Skaičiuojama, jog per dešimt 2022 metų mėnesių pasiektas 2019 metų turistų, atvykusių su nakvyne skaičius – jų buvo 258 tūkstančiai. Trečdaliu augo lietuvių turistų skaičius.