Šimtametis Vladas: reikia pamiršti negerumus ir džiaugtis ramybe

Garbingą jubiliejų švenčiantis Vladas kasdien skaito, žiūri televizijos laidas, domisi, kas vyksta pasaulyje, ir labai palaiko „Žalgirį“ per kiekvienas krepšininkų rungtynes.

Paklaustas, kaip sulaukti tokio amžiaus ir kasdien turėti jėgų maloniai šypsotis, jubiliatas atsako: „Geros mintys, gera nuotaika ir teigiamas požiūris į pasaulį. Reikia džiaugtis vaikais, anūkais, pamiršti negerumus, neprisirišti prie turtų ir džiaugtis ramybe. Tada gyvenimas būna šviesesnis ir geresnis.“

Pasveikinti šimtamečio atvyko Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė, Garliavos apylinkių seniūnas Eimuntas Raugevičius ir Socialinio darbo organizatorė Neringa Kvaščevičienė.

„Eidamas gyvenimo keliu jūs visada pozityviai žiūrėjote į pasaulį, pagarbiai elgėtės su aplinkiniais, džiaugėtės gyvenimo teikiamais malonumais. Manau, kad šios savybės padėjo jums sulaukti tokio gražaus jubiliejaus. Dėkoju už daugiau nei 40 metų, atiduotų Pakaunės kraštui“, – sveikindamas garbingo gimtadienio proga kalbėjo meras V. Makūnas.

V. Guobis gimė Ukmergės rajono kaime, ūkininkų šeimoje, todėl nuo mažumės triūsė tėvų ūkyje. Šeimoje augo šeši vaikai, Vladas kartu su sese dvyne buvo vyriausi. Vos 14 metų, mirus tėčiui, teko perimti jo vaidmenį ir tapti šeimos galva. Jauniausiam broliukui tuo metu tebuvo dveji. Dabar jis vienintelis likęs brolis, skaičiuojantis 86 metus. Ilgaamžė buvo ir V. Guobio mama, kuri sulaukė net 104 metų.

Per darbus Vladas neturėjo laiko mokytis, tačiau savarankiškai išmoko lenkų ir rusų kalbas.

Dėkoju už daugiau nei 40 metų, atiduotų pakaunės kraštui.

1948 m. Vladas vedė. Su žmona susilaukė dviejų dukrų ir sūnaus. Į Kauną šeima atvyko gyventi 1969 m. Daug metų V. Guobis dirbo „Kaspino“ gamykloje darbininku. 1979 m. atsikraustė gyventi į Garliavą. Vyriškis nuo atvykimo iki jam sukako 72 metai Garliavos malūne dirbo malūnininku.

Deja, prieš 31 metus vyriškis tapo našliu. Senoliu rūpinasi kartu gyvenanti dukros Reginos šeima. Šimtametis jau sunkiau vaikšto, tačiau sveikata nesiskundžia ir teigia, kad jam nieko neskauda, neserga jokiomis peršalimo ligomis. Senolis džiaugiasi, kad artimieji nepamiršta ir aplanko ne tik per šventes. Dabar šimtametis džiaugiasi šešiais anūkais ir aštuoniais proanūkiais.

Pagrindinis gyvenimo kodeksas, kuriuo vadovaujasi Vladas ir pagal kurį auklėjo savo vaikus, – tai dešimt Dievo įsakymų.

Šeima prisimena, kad Vladas visada buvo gerbiamas, mylimas, kompanijose pageidaujamas ir laukiamas asmuo. Anot dukros Reginos, tėtis niekada neturėjo žalingų įpročių, visada būna labai taktiškas, kultūringas ir bendraujantis. Senolis labai mėgsta paprastą namuose pagamintą maistą, o dar visai neseniai pats kiekvieną dieną virdavosi sau sriubą.