„Pirmas septynias minutes istorijų pasakotojas Pieteris  kalbės daug. Kalbės angliškai. Jei visko nesuprasite – nieko tokio. Jei suprasite bent šiek tiek, reiškia, suprasite visą esmę“, – komišką gatvės teatro spektaklį „Vėžlys: nieko nedaryti yra sunkus darbas“ ir jo kūrėją Pieterį Postą pristatė jaunasis festivalio „ConTempo“ režisierius Balys.

Netrukus scenoje po atviru dangumi,  Ramučių kultūros centro prieigose pasirodė ir svečias iš Nyderlandų. Tiksliau, jis visą laiką sėdėjo priešais minią, bet nieko nedarė. Kodėl? Nes nieko nedaryti, anot jo, yra sunkus darbas. Laikrodžiui skelbiant spektaklio pradžios laiką, Pieteris kilstelėjo nuo žemės ir pasveikino susirinkusiuosius. Kai šie ėmė ploti, skrybėlėtas istorijų pasakotojas su naminiu chalatu kilstelėjo rankas į viršų.

„Šitam dalykui mes neturime laiko!“ – P. Postas žengė į priekį ir vieną po kitos ėmė versti knygas – nuo Imanuelio Kanto iki Artūro Šopenhauerio, nuo Šarlio Bodlero iki Mikės Pūkuotuko.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kiekvienoje jų, anot istorijų pasakotojo, sukauptos įvairių tyrimų išvados ir patarimai, kaip nieko neveikti ir užkariauti pasaulį arba kaip teisingai ilsėtis. 

„Visiška nesąmonė!“ – nuo tuščių knygų atlaisvinęs 7m ilgio trasą, P. Postas ja paleido vėžlį.

Tikrai esame matę nuobodžių spektaklių. Šis nespėjo pabosti, nes buvo labai trumpas!

Skambant muzikai, su kiekvienu rankenėlės pasukimu roplys stūmėsi į priekį. Įveikė kelią kirtusį milžinišką pingviną, atsilaikė prieš lietų, siaubingą vėją, nepabūgo didelio kalno ir kitų iššūkių. Galiausiai peršokęs ugnies žiedą, jis pasiekė tikslą – salotų vainiką. Subtili ir linksma filosofijos pamoka, P. Posto teigimu, skirta įvairaus amžiaus žmonėms. Apie ką ji? Lyg ir apie nieką, nors išties tai apie tinginystę ir apie nuobodulį. Pastarosios būsenos spektaklio metu žiūrovai nepatyrė. Nors vėžlio kelionė buvo lėta, jo patirtys buvo įtraukiančios. Pasirodymas ypač patiko vaikams ir juos lydėjusiems tėvams.

„Tikrai esame matę nuobodžių spektaklių. Šis nespėjo pabosti, nes buvo labai trumpas!“ – pakilęs nuo amfiteatro kieme, dviejų vaikų tėtis Rapolas džiaugėsi, šeštadienio vakarui pasirinkęs tokią pramogą.

Keliauti į likusius festivalio „ConTempo“ renginius jis neplanavo, nes šeštadienio vakarui ir sekmadieniui buvo numatęs kitų veiklų, tačiau pasibaigus spektakliui žadėjo įsigyti „Bičiulių bilietą“ ir paremti kūrėjus, kad kitąmet jie ir vėl dovanotų nemokamų renginių.