Žala aplinkai

Šviesos tarša – perteklinis apšvietimas, kuris sukuriamas dirbtiniu būdu ir daro neigiamą įtaką aplinkai, trikdo gyvūnų ir augalų įprastą dienos ir nakties ritmą.

Dirbtinę šviesą naktimis skleidžia tiek gatvių apšvietimas, tiek įvairūs šviečiantys ekranai, reklamų stendai, parduotuvių vitrinos. Pastebima, kad įvairių miesto šaltinių skleidžiama šviesa naktį gali būti matoma ir 30 km atstumu.

„Kelia šypseną, kai kartais girdžiu sakant, kad šviesos tarša yra tai, jog žmonės negali fotografuoti dangaus, nes šviesos poveikis yra daug platesnis. Šviesos tarša pažeidžia natūralų paros ritmą. Aišku, priklausomai nuo tam tikros Žemės vietos, dienos ir nakties skirtumai nedideli, bet Lietuvoje tikrai ryškiai jaučiama, kada diena ilgėja, trumpėja. Tad šviesos tarša įsiterpia į šį ritmą ir daro poveikį žmonėms, gyvūnams ir augalams“, – dienraščiui aiškino Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto profesorė dr. Žaneta Stasiškienė.

Ji pastebėjo, kad perteklinė šviesa veikia žmogaus nervų sistemą, dirgina akis, o tai gali turėti įtakos nemigai, didinti nerimą ir sukelti rimtesnių sveikatos bėdų.

„Gyvūnijai ir augmenijai taip pat svarbus dienos ir nakties režimas. Jei augalus per daug apšviečiame, jie pradeda nykti, kartu nyksta ir nemažai organizmų, mažėja bioįvairovė, nyksta vabzdžiai, tada – ir paukščiai. Be to, panaikinus nakties režimą, sutrinka paukščių migracija“, – apie šviesos taršos poveikį kalbėjo pašnekovė.

Žinoma, dar vienas neigiamas perteklinės šviesos vartojimo aspektas – ekonominis. Jei miestai sumažintų nereikalingą apšvietimą, sutaupytų elektros energijos, neeikvotų resursų elektrai gauti, o tai irgi vienas žingsnių tausojant gamtą.

Nebūtina: verta pagalvoti, ar naktimis šviečiančios vitrinos pritrauks klientų. Gal verta išjungti šviesą ir sutaupyti? / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pirmiausia – saugumas

„Kauno diena“ mokslininkės paprašė įvertinti, kokios šviesos taršos tendencijos mūsų mieste. Pasak Ž. Stasiškienės, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į gatvių ir kitų viešųjų erdvių apšvietimą, kuris Kaune nuolat gerinamas. Šių šviesos šaltinių funkcija – saugumas.

„Kaune situacija tikrai ne pati blogiausia, nes tiek Kaunas, tiek kiti Lietuvos miestai kreipia dėmesį į gatvių, pastatų, reklamų apšvietimą ir pan. Reikėtų pasidžiaugti, kad gatvėse, parkuose – nauji  šviestuvai, kurie nešviečia tiesiog į žvaigždes. Jų funkcija – užtikrinti saugumą,  šviestuvai nukreipiami labai tikslingai. Saugumas – labai svarbu, todėl natūralu, kad apšvietimas negali būti visiškai išjungtas. Be to, jis gali būti naudojamas estetiniam vaizdui sukurti, kai meniškai, tačiau ne per ryškiai apšviečiami pastatai“, – pastebėjo KTU profesorė.

Ji atkreipė dėmesį, kad nėra tikslo apšviesti vietų, kur naktimis nevaikšto žmonės ir kur nereikia užtikrinti jų saugumo. Dar vienas būdas mažinti nereikalingą apšvietimą – įrengti judesio jutiklius, tačiau ši priemonė, pasak mokslininkės, ne itin populiari. Reikia nuolat ieškoti ir taikyti naujausias technologijas, kurios leidžia kitais būdais apšviesti kelius ar viešąsias erdves, taip taupant resursus ir nekuriant perteklinės šviesos taršos.

„Judesio jutikliai reaguoja ir į paukščius ar gyvūnus, kuriems tikrai nereikia papildomos šviesos, todėl reikia apgalvoti, kur tokia priemonė iš tiesų pasiteisintų“, – pridūrė Ž. Stasiškienė.

Šviesos tarša pažeidžia natūralų paros ritmą.

Kauno savivaldybės atstovai „Kauno dienai“ anksčiau yra nurodę, kad gatvėse nuolat plečiamas LED šviestuvų tinklas. Tai leidžia ne tik sutaupyti, nes nauji šviestuvai naudoja mažiau energijos, tačiau ir juos programuoti pagal paros laiką. Auštant Kauno gatvėse prislopinamas šviesų intensyvumas. Vairuotojai pritemdymo nejaučia, apšvietimas išlieka gana geras, kad gatvės būtų gerai matomos ir mieste būtų saugu.

Dėl LED šviestuvų KTU mokslininkė turėjo vieną pastabą – juos taip pat reikia naudoti atsakingai.

„Man labai ausį rėžė Šiaulių pavyzdys, kai miesto atstovai nurodė, kad dabar labai stipriai šviečia LED, nes toks apšvietimas – labai ekonomiškas. Čia kita blogybė, nes ekonomiškai geresnis variantas neturėtų suteikti galimybės naktį šviesti, kiek tik norisi. Tikiu, kituose miestuose, įsirengusiuose ekonomišką apšvietimą, bus mąstoma racionaliai – naktį reikia šviesti  ne kuo daugiau, o tik tiek, kiek reikia“, – pažymėjo Ž. Stasiškienė.

Saugumas: gatvių apšvietimo negalima išjungti, bet tam tikromis valandomis galima sumažinti šviesos intensyvumą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

(Ne)agresyvi reklama

Kaune šviesos tarša gerokai mažesnė nei didžiuosiuose Europos miestuose, kur ant kiekvieno kampo šviečia ryškūs ekranai, tačiau, pasak KTU Aplinkos inžinerijos instituto vadovės, ir mūsų mieste yra vietų, kur būtų galima pasitempti.

„Kauno tikrai negalima lyginti su Las Vegasu, Niujorku, Londonu ar kokiu nors Kinijos miestu, kur reklamos naktimis ypač ryškios ir agresyvios. Ko gero, pati agresyviausia Kauno reklama yra ant „Žalgirio“ arenos – iš tiesų bado akis. Arenos reklama ryškiai matoma ir naktį, nors tai nebūtina. Juolab kad arena – Nemuno saloje, kurioje yra tam tikra augalų bioįvairovė. Šioje vietoje yra galimybė mažinti šviesos taršą“, – teigė Ž. Stasiškienė.

Mokslininkė tikino, kad kiti šviesos šaltiniai – ne tokie agresyvūs. Dažniausiai Kaune apšviečiami reklaminiai stulpai, parduotuvių iškabos ar kokia nors vitrina, kur net ir naktį demonstruojamos parduotuvėje parduodamos prekės. Šiose srityse verslus reikėtų skatinti atsakingai naudoti elektros išteklius ir apsvarstyti, ar iš tiesų, įjungus šviesas naktį, praeiviai pastebės jų prekes.

Tarša: įvairūs verslai naktimis įjungia papildomų šviesos šaltinių. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Kavinių, viešbučių, parduotuvių savininkus reikia informuoti apie šviesos taršą. Tik nuo jų sąmoningumo priklauso, kaip jie planuoja apšviesti savo teritorijas. Žinoma, būtinas minimalus apšvietimas, kad jų klientai saugiai pasiektų automobilius, galėtų išvykti, tačiau per daug intensyvus ir rėkiantis ar per daug dažnį keičiantis apšvietimas galbūt nelabai reikalingas. Reikia kuo daugiau apie tai kalbėti, kad sulauktume reakcijos tų, kurie naktimis be reikalo ką nors apšviečia ir galimai  šviesa teršia aplinką“, – sakė profesorė.

„Didieji pasaulio miestai iš tiesų mato šviesos taršos problemą ir bando ją spręsti nustatydami įvairias miesto taisykles, pagal kurias tam tikrą valandą reklamos turi būti išjungiamos, paliekamas tik saugumą užtikrinantis apšvietimas. Manau, kad žmonėms reikia aiškinti, jog, išjungus nereikalingą šviesą, jie ne tik sutaupys, bet ir mažins šviesos taršą. Kauno savivaldybė galėtų gyventojus ir verslus paraginti į šią problemą atkreipti dėmesį“, – pridūrė mokslininkė.

Momentinė tarša

Pasak Ž. Stasiškienės, Kaune galima pastebėti ir momentinės šviesos taršos pavyzdžių. Štai naktį pravažiuojantys automobiliai nesukelia didelės šviesos taršos, tačiau šviesos sprendimai per renginius jau gali pridaryti bėdų.

„Dabar vengiame fejerverkų, nes jie kuria ir šviesos, ir garso taršą. Be to, teršia orą. Todėl vis dažniau renginiuose naudojami įvairūs lazeriai, taikomi apšvietimo sprendimai, kurie paprastai labai intensyvūs, greitai keičiasi, apima nemažą teritoriją. Tokiuose renginiuose organizatoriai turėtų įspėti apie intensyvią šviesą, nes tai gali turėti įtakos ir epilepsijos priepuoliams ar kitokioms sveikatos problemoms kilti. Jautrūs žmonės turėtų atkreipti dėmesį, ar renginyje bus naudojama intensyvi šviesa“, – apie momentinę šviesos taršą kalbėjo KTU mokslininkė.

Agresyvu: „Žalgirio“ arenos reklama ryškiai matoma bet kuriuo paros metu. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Laukia teisės aktų

„Kauno diena“ ir Kauno savivaldybės atstovų pasiteiravo, ką jie mano apie šviesos taršos mažinimą Kaune. Sulaukus atsakymų paaiškėjo, kad nors apie tai ir kalbama, miesto atstovai vis dar linkę laukti, kol valstybės mastu atsiras šviesos taršą reglamentuojančių teisės aktų.

„Apie šviesos taršą lauke naktį kalbama ir diskutuojama jau keletą metų. Ji galėtų būti reglamentuojama teisės aktais kaip ir triukšmo tarša. Manome, kad šviesos tarša lauke nakties metu turėtų būti reglamentuojama šalies mastu, pasitelkiant mokslininkų įžvalgas ir rekomendacijas.

Šalies mastu reglamentavus šviesos taršą naktį, jos leidžiamas higienos normas ir kontrolės mechanizmą, savivaldybės, taip pat ir Kauno miesto savivaldybė, imtųsi priemonių, kurios užtikrintų savivaldybės naudojamų įrenginių šviesos taršos normų atitikimą taikomiems reikalavimams“, – dienraščiui komentavo Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Giedrė Pilipaitienė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasak jos, kol kas Kaune neatlikta studijų, siekiant nustatyti šviesos taršą mieste. Kol nėra ir teisės aktų, mieste netaikomos kokios nors specialios priemonės šiai taršai mažinti. Pasak G. Pilipaitienės, šiuo metu teisės aktai reguliuoja tik apšvietimą darbo vietoje, o ne lauke. „Yra daugybė praktinių priemonių, kurias gali taikyti gyventojai, kad šviesa iš lauko naktį nepatektų į gyvenamąsias patalpas. Tai tamsinančios užuolaidos, ritininės užuolaidos, žaliuzės, apsaugančios, kad šviesa nepatektų į patalpas“, – pridūrė Sveikatos apsaugos skyriaus vyr. specialistė.

Tačiau KTU mokslininkė įsitikinusi, kad Kaunas gali tapti lyderiu ir ieškoti sprendimų jau dabar, nelaukdamas, kol bus pakeisti įstatymai ir padaryti visi biurokratiniai žingsniai.

„Paprasta pasakyti: jei žmogui trukdo šviesa, tegu įsirengia ritinines užuolaidas. Tačiau jei mes per daug galvosime apie teisės aktus, kol jie bus priimti, galima prisidaryti daug rimtų bėdų ir nepataisomos žalos aplinkai, todėl paraginčiau daugiau galvoti apie tai, kaip visiems gerinti gyvenimo sąlygas ir padidinti atsparumą klimato kaitai“, – nelaukti, kol kiekvieną veiksmą reglamentuos įstatymai, o jau dabar imtis veiksmų paragino KTU profesorė Ž. Stasiškienė.