Tokią bausmę savo baigiamojoje kalboje Kauno apylinkės teisme pirmadienį įvardijo prokurorė Gitana Kaupė.

„Pasiūliau bausmę tokią pačią, kaip ir buvo pasiūlyta baudžiamuoju įsakymu. Tiek tiek, kad baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė trečdaliu mažinama. Reiškia, tuomet prašiau 60 parų arešto, šiuo atveju, abiem kaltinamiesiems prašiau 90 parų arešto“, – žurnalistams po posėdžio sakė G. Kaupė.

Arešto vykdymą prokurorė M. Vilčinskui siūlo atidėti metams, o jo sutuoktinei – dešimčiai mėnesių. Jiems taip pat prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemones.

„Ir paprašiau baudžiamojo poveikio priemonių: būti namuose, dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti specialiose tėvystės programose. Atidėjimo tokios sąlygos“, – nurodė G. Kaupė.

„Atsižvelgiant į jų asmenybes, tai, kad jie turi vaikus, bausmės vykdymas atidėtas. Be to, jie laikomi pirmą kartą teisiamais, dėl to bausmė tokia“, – pažymėjo prokurorė.

Pasak jos, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nustatyta nebuvo, atsakomybę sunkina tai, kad Vilčinskai veiką padarė bendrininkų grupėje, veikdami kartu.

Jie neneigė, kad vaikus paėmė, bet laiko, kad vaikai yra jų ir jie turi teisę paimti.

Sutuoktiniai kaltinami trijų mažamečių savo vaikų, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti, pagrobimu iš globos įstaigos ir pasikėsinimu neteisėtai kirsti Lietuvos sieną su Baltarusija.

Prokurorės manymu, Vilčinskų kaltė įrodyta, tuo metu kaltinamieji savo kaltę neigė, nors, anot G. Kaupės, nepaneigė kai kurių faktų, sudarančių minėtų nusikaltimų sudėtį.

„Jie neneigė, kad vaikus paėmė, bet laiko, kad vaikai yra jų ir jie turi teisę paimti. Be to, jie neneigė, kad buvo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, gal ketino pereiti sieną, ieškojo galimybių, bet tokioms neatsiradus, ir neperėjo“, – kalbėjo prokurorė.

M. Vilčinskas žurnalistams teigė nesutinkantis su siūloma bausme ir siekiantis drauge su sutuoktine būti išteisintas.

„Žinoma, tai čia vienareikšmiškai. (...) Kaip gali būti kaltė, kai tu gelbėji savo šeimą, giniesi, o iš gynybos gauniesi nusikaltėlis, nupieštas ten krauju“, – kalbėjo vyras.

Anot M. Vilčinsko, prokurorė „ignoruoja faktus, kad teismo nutartis buvo priimta pirmos instancijos dėl vaikų paėmimo neteisėtai, su sufalsifikuotais dokumentais, ir tai patvirtino aukštesnės instancijos teismas“.

Vyras tvirtino šeimą siekus patekti į Baltarusiją, kad iš ten galėtų ginti žmogaus teises.

„Jeigu būtume neapsigalvoję kirsti sienos, jeigu būtų pavykę nuvažiuoti, iš ten būtume neliečiamai gynę žmogaus teises, bandę teisintis ir siekti tiesos būdami saugioje vietoje“, – kalbėjo M. Vilčinskas.

„Šiuo atveju, Baltarusija buvo saugi vieta“, – sakė vyras.

Kaip BNS anksčiau nurodė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė, Vilčinskai nepripažino savo kaltės nuo bylos nagrinėjimo pradžios, nors ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltais.

Ši byla saugant nepilnamečius nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.

Pernai liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ penkerių, septynerių ir devynerių metų amžiaus vaikus pasiėmę tėvai buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.

Anksčiau Vilčinskų atžvilgiu dėl vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi pora sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme. Tačiau vėliau jie persigalvojo ir pareikalavo bylos nagrinėjimo teisme.

Kauno apygardos teismas vaikus Vilčinskams sausio pabaigoje grąžino, nes jie buvo paimti nesilaikant procedūrų. Teismo pirmininkas Arūnas Purvainis vasarį teigė, kad šis civilinis procesas savaime nekeičia baudžiamosios bylos, kaltinimo apimčių, veikų kvalifikacijos.