Kilo kivirčas

Apie tai, kad dviračių laikyklų poreikis Klaipėdoje yra milžiniškas, galima buvo spręsti dar tada, kai keli tokie nameliai buvo pastatyti Rumpiškės gatvės kvartale ir ilgai laukė, kol bus leista jais naudotis.

Šio kvartalo gyventojai domėjosi, kodėl taip ilgai neleidžiama jais naudotis. O kai buvo paskelbta, kad norintieji jau gali kreiptis į šias laikyklas administruosiančią viešąją įstaigą „Klaipėdos keleivinis transportas“, vietos jose buvo išgraibstytos per kelias dienas.

Dabar galima stebėti, kaip dviračių savininkai bendrauja tarpusavyje ir kokios dėl vietų jose kyla aistros.

Vienoje „Facebook“ paskyroje žmonių pasisakymai peraugo į nemandagų kivirčą, kai viena moteris pasipiktino radusi prirakintą svetimą dviratį ten, kur paprastai palieka saviškį ir dar vaiko dviratį.

Įsakmiu tonu moterys viena kitai dalijo paliepimus, kaip ir kur pasistatyti dviračius, kol į jų ginčą įsikišo kiti kaimynai.

Vieni aiškino, kad būtų gerai laikytis nerašytos tvarkos ir savo dviračius visada prirakinti prie to paties stovo. Kiti tikino, kad gaudamas raktą nuo laikyklos asmuo negauna konkrečios vietos.

Buvo siūlančiųjų pažymėti vietas dviračiams šeimininkų vardais, tačiau dauguma tikino – gyventojams nėra suteikiamos konkrečios vietos, jie tik turi teisę naudotis patalpa, o dviračius turi statyti ten, kur laisva.

Vardinių vietų nėra

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovo pavaduotojas Andrius Samuilovas teigė, kad taisyklės visiems šių įrenginių naudotojams vienodos.

Vardinės vietos galėtų atsirasti tokiu atveju, jeigu bus įvestas dviračių laikymo mokestis.

Asmuo, kuriam išduotas dviračių laikymo vietos leidimas, laikykloje gali laikyti ne daugiau nei dvi transporto priemones ir abi jas laikyti prie vienos vieno stovo pusės. Tai yra abu dviračiai gali užimti tik vieną iš 30-ies laikykloje esančių vietų.

Jokių vardinių vietų šiuose įrenginiuose nėra ir negali būti. Vietos dviračiams nėra sužymėtos, dviračius reikia statyti ten, kur tuo metu yra laisva vieta.

Tuos, kas naudojasi šiais įrenginiais netvarkingai, pažeisdami taisykles, įstaigos darbuotojai auklėja savais būdais.

A. Samuilovas svarstė, kad vardinės vietos galėtų atsirasti tokiu atveju, jeigu bus įvestas dviračių laikymo mokestis. Bet dabar tokio dar nėra, tad negali būti ir vardinių vietų.

Andrius Samuilovas. D. Janauskaitės nuotr.

Jau teko remontuoti

Šiemet šiose laikyklose atskirai pažymėtos vietos paspirtukams, tokią vietą gavo ir žmogus, besinaudojantis neįgaliojo vežimėliu.

A. Samuilovas pasakojo, kad nusiskundimų dėl dviračių laikyklų gaunama vis mažiau.

„Mums labiausiai rūpėjo šių įrenginių būklė po žiemos, juos teko labai rimtai tvarkyti. Latakus užkimšo medžių lapai. Vienos laikyklos nebuvo galima atidaryti, nes reikėjo remontuoti jos stogą, per kurį į vidų varvėjo vanduo. Tikimės, kad šiomis dienomis jis pagaliau bus sutvarkytas. Daugiausiai skundų gavome dėl užstrigusių spynų. Pats šių laikyklų dizainas ir sprendinys yra kiek kreivokas, bet mes jau prisitaikėme“, – pasakojo „Klaipėdos keleivinio transporto“ darbuotojas.

Klaipėdiečiai vis klausia, ar ketinama panašių dviračių laikyklų statyti pietinėje miesto pusėje. Kol kas apie tokius planus iš savivaldybės žinių nėra.

Akivaizdu, kad Rumpiškės gatvės kvartale laikyklos yra pilnos dviračių ne tik vasarą, bet ir žiemą, o tai byloja, kad klaipėdiečiai jau nebeužgriozdina jais balkonų ar rūsių sandėliukų.

Klaipėdoje dviračiams laikyti įrengta

10 konteinerių prie Klaipėdos universiteto ligoninės;

10 konteinerių Sportininkų gatvės kvartale;

7 dviračių laikyklos Rumpiškės gatvės kvartale;

1 laikykla Sausio 15-osios gatvėje;

1 laikykla Taikos pr. pradžios namų kieme.