Kai kuriuose Klaipėdos universitetinės ligoninės skyriuose – nauji vadovai

  • Teksto dydis:

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kai kuriuos skyrių vadovus po laimėtų konkursų keičia pacientams puikiai pažįstami ligoninės darbuotojai. Endokrinologijos skyriaus vedėju tapo Arūnas Pangonis, o Branduolinės medicinos skyriui vadovauti pradėjo doc. dr. Nerima Jurkienė.

Tęs darbus ir diegs naujoves

Pakeitęs ilgametį Klaipėdos universitetinės ligoninės Endokrinologijos skyriaus vedėją Antaną Navicką, naujasis vadovas dar nepriprato prie naujųjų pareigų. Nuo liepos skyriui vadovaujantis gydytojas endokrinologas A.Pangonis šypsodamasis prisipažįsta, kad kartais vis dar nustemba, kai aplinkiniai į jį kreipiasi kaip į vedėją.

– Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nesate naujokas?

– Ligoninėje pradėjau dirbti prieš 13 metų, patekau į puikų gydytojo A.Navicko vadovaujamą skyrių. Po rezidentūros turėjau daug teorinių žinių, kurias reikėjo paversti praktika. Čia buvo labai gera klinikinio darbo mokykla. Tai pagrindinė vieta, kur patenka Vakarų Lietuvos gyventojai, sergantys cukriniu diabetu ir kitomis endokrininėmis ligomis, tad pamačiau ne ką mažiau įvairių patologijų nei mokydamasis Kauno klinikose.

Endokrinologija – labai plati medicinos sritis, tad kasdien skyriuje arba gydytojo kabinete ambulatoriniame padalinyje galėjau susidurti nuo kasdienių iki retesnių ligos atvejų. Kartu su skyriumi prisidėjome ir prie naujų technologijų atsiradimo regione: pirmieji Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje įdiegėme sensorius – aparatus cukraus kiekiui kraujyje matuoti kas keletą minučių. Dabar tai jau įprastas dalykas, nors daugiau nei prieš penkerius metus buvo naujovė.

– Kokius darbus, galbūt pokyčius planuojate kaip naujasis skyriaus vedėjas?

– Tęsiu pradėtus darbus, nes jiems padėtas pagrindas – gana stiprus. Neplanuoju revoliucijų, labiau – evoliuciją judėti toliau į priekį. Medicina, kartu ir endokrinologija, sparčiai vystosi.

Mano vizija yra stiprus ir šiuolaikinis cukrinio diabeto ir endokrininių ligų centras Vakarų Lietuvoje, suburiantis geriausius specialistus ir teikiantis įvairiapusę, profesionalią pagalbą tokiomis ligomis sergantiems pacientams.

Kalbant apie cukrinį diabetą, šioje srityje esama daug naujovių: insulino pompos, sensoriai, „uždaro ciklo“ sistemos – sekame naujienas, jas naudojame kasdieniniame darbe ir ruošiamės išmaniosiomis technologijomis „grįstai“ ateičiai. Matau mūsų ligoninę kaip išmaniųjų technologijų, skirtų cukrinio diabeto kontrolei, centrą: „sensoriaus nuo pirmos diagnozės dienos“ principo diegimas, nuolatinio glikemijos matavimo sistemų ir insulino pompų duomenų nuskaitymas, mokymui skirtos aplikacijos turėtų būti jo veiklos dalimi.

Cukrinio diabeto komplikacijų gydymas – labai sudėtingas ir nedėkingas darbas. Sergantiems cukriniu diabetu reikia ne tik endokrinologo, bet ir angiochirurgo, radiologo, nefrologo, oftalmologo – mūsų ligoninėje jau dabar dirba plati multidisciplininė visų reikalingų specialistų grupė. Mano vizijoje – diabetinės pėdos priežiūros komanda, kad galėtume kuo greičiau ir kompetentingiau įvertinti į stacionarą dėl diabetinės pėdos patenkančio paciento būklę ir suteikti reikiamą pagalbą.

Arūnas Pangonis. KUL nuotr.

Turiu ir daugiau minčių, ką galėtume nuveikti, plėsdami, tobulindami kitomis endokrininėmis ligomis sergančių pacientų priežiūrą.

Ligoninėje turime puikią ir patikimą laboratoriją, tad norėtume praplėsti atliekamų tyrimų spektrą, įdiegti šiuolaikines antinksčių, skydliaukės ir kitų endokrininių ligų ištyrimo ir gydymo metodikas.

Turime visus reikiamus nutukimo gydymo specialistus: endokrinologus, dietologus, jau dabar sudėtingas skrandžio mažinimo operacijas atliekančius chirurgus. Nutukimo gydymas laikui bėgant tampa vis svarbesne sritimi, čia, mano nuomone, mes turime labai daug galimybių būti šios ligos gydymo centru Vakarų Lietuvoje.

Mano vizija yra stiprus ir šiuolaikinis cukrinio diabeto ir endokrininių ligų centras Vakarų Lietuvoje, suburiantis geriausius specialistus ir teikiantis įvairiapusę, profesionalią pagalbą tokiomis ligomis sergantiems pacientams.

– Pagrindiniai jūsų skyriaus pacientai – sergantieji cukriniu diabetu. Kokias perspektyvas įžvelgiate šių pacientų gydyme?

– Sergančiųjų cukriniu diabetu daugėja. Pagal statistiką pasaulyje nuo 5 iki 10 proc. populiacijos turi tam tikrą medžiagų apykaitos sutrikimą. Lietuvoje pusė žmonių turi antsvorį, tad didėja ir rizika susirgti cukriniu diabetu. Tobulėjanti diagnostika, valstybinės programos ir naujos metodikos skiriamos tam, kad kuo anksčiau būtų nustatomas cukrinis diabetas ir pradedamas tinkamas gydymas, siekiant išvengti komplikacijų.

Po pandemijos pastebime, kad gerokai padaugėjo sergančiųjų komplikuotu cukriniu diabetu. Nemažai pacientų, vengusių ligoninės, čia dabar patenka dėl sudėtingų situacijų. 

Nuo šių metų sausio 1 d. pasikeitė cukrinio diabeto gydymo gairės. Dabar gydymas parenkamas pagal paciento riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, net jei jis tinkamai kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje. Sergančio diabetu paciento konsultacija dėl to tapo gerokai sudėtingesnė dėl naujų cukrinio diabeto gydymo gairių: įvertiname ne tik gliukozės kiekio kraujyje kontrolę, naujai iš esmės turime peržiūrėti ligos istoriją, gretutines ligas ar riziką jomis sirgti. Tad dabar bet kuris pas endokrinologą patenkantis pacientas, net ir senokai sergantis, tampa nuodugnios analizės objektu.

Čia mums, gydytojams, puikiai padeda slaugytojos. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi mūsų slaugytojų kolektyvu – jų žiniomis gali pasitikėti tiek pacientai, tiek gydytojai. Didžioji jų dalis turi slaugytojos-diabetologės kvalifikaciją, gali tiek pravesti diabeto mokymus, tiek pasirūpinti turinčiais problemų dėl diabeto komplikacijų.

Pandemija buvo pristabdžiusi mūsų ligoninės cukrinio diabeto kabineto veiklą. Dabar jis vėl grįžta į ankstesnį darbo ritmą. Kviečiame šeimos gydytojus savo pacientus siųsti pas mus, kad galėtų pasimokyti, kaip keisti mitybą, koreguoti gyvenimo būdą, susileisti insuliną, prižiūrėti pėdas. Kaip minėjau, išsamioms pacientų konsultacijoms reikia daug laiko, tad mes pražūtume be šio kabineto. Čia  pacientas taip pat gali pasitikrinti pėdų jautrumą, padaromas pedikiūras ar sutvarkomos opos. Kabinete yra visa reikiama aparatūra ir priemonės sergančiojo cukriniu diabetu pėdų priežiūrai.

Pritaikys patirtį ir sieks padrąsinti

Spalio pradžioje bus metai, kai LSMU Kauno klinikose Branduolinės medicinos skyriuje ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete Radiologijos klinikoje dirbusi dr. doc. N.Jurkienė persikraustė į uostamiestį dėl darbo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Prieš kelis mėnesius ji tapo naująja ligoninės Diagnostikos departamento Branduolinės medicinos skyriaus vedėja.

Doc. dr. Nerima Jurkienė. KUL nuotr.

– Kodėl nusprendėte dalyvauti skyriaus vedėjo konkurse?

– Į radiologijos sritį gilinuosi jau beveik 25-erius metus. Esu apsigynusi mokslų daktaro laipsnį, prieš trejus metus man suteiktas docentės vardas. Džiaugiuosi, kad žengdama profesiniu keliu visuomet turėjau galimybę mokytis iš pačių geriausių branduolinės medicinos ir radiologijos srities specialistų. Jie skatino ieškoti ir nuolat tobulėti. Vykdant klinikinę ir mokslinę veiklą, turėjau galimybės susipažinti su Branduolinės medicinos skyrių darbu kitose Europos šalyse, mokytis, dalintis informacija. Prieš daugiau nei 10 metų prisidėjau diegiant pirmą PET/KT LSMU Kauno klinikose. Taip pat teko konsultuoti ir latvių kolegas Rygoje, jiems ruošiantis pradėti darbą su šia technologija.

Sprendimas dalyvauti vedėjų konkurse buvo nuosekli veiklos tąsa, tam tikras išėjimas iš komforto zonos.

Manau, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė yra ir gali būti lygiavertė savo technologinėmis galimybėmis kitoms universitetinėms ligoninėms. Vakarų Lietuvos gyventojai turi galimybę operatyviai naujausius ir svarbius tyrimus pasidaryti uostamiestyje. Tai ypač svarbu sunkiai sergantiems pacientams, kuriems per sudėtinga nuvykti į Vilnių ar į Kauną dėl PET/KT tyrimo, ypač kai visą kitą diagnostiką, gydymą ir aukštos kvalifikacijos specialistų priežiūrą, sekimą gali gauti vietoje.

Sprendimas dalyvauti vedėjų konkurse buvo nuosekli veiklos tąsa, tam tikras išėjimas iš komforto zonos. Pirmiausia turėčiau pasakyti: „Ačiū už pasitikėjimą, stengsiuosi neapvilti.“ Man norisi nuosekliai įsilieti į skyriaus veiklą ir pastūmėti kolegas tinkama linkme, panaudojant mano turimą patirtį.

– Koks vadovavimo stilius jums yra artimesnis?

– Pirmiausia turėčiau pasakyti: „Ačiū už pasitikėjimą, stengsiuosi neapvilti.“ Nesu tradicinė lyderė ar viršininkė. Mėgstu dirbti su lyderių komanda ir kad viskas judėtų į priekį. Mano požiūriu, interviu su manimi kaip su skyriaus vedėja turėtų pasirodyti po penkerių, galbūt po trejų metų. Pradinių idėjų ir planų gali būti, tačiau tik vėliau gali pasakyti, ką iš jų pavyko įgyvendinti. Stebuklų nepadarysiu, juos kuria čia dirbantys žmonės.

– Kokius artimiausius darbus planuojate?

– Skyriuje dirba daug puikių, profesionalių, turinčių didžiulį potencialą ir...  kuklių žmonių. Galiu tik džiaugtis turėdama tokius kolegas savo skyriuje. Tad man daugiau norisi kalbėti ne apie save, o apie juos. Matau jų galimybes ir norisi padrąsinti kolegas, kad klinikinė eiga būtų nuoseklesnė, geresnė bei tvarkingesnė, patogesnė pacientui ir didinanti ligoninės prestižą.

Man norisi nuosekliai įsilieti į skyriaus veiklą ir pastūmėti kolegas tinkama linkme, panaudojant mano turimą patirtį. Noriu, kad Vakarų Lietuvos regiono pacientams visos paslaugos būtų pasiekiamos vietoje ir nereikėtų važiuoti į Vilnių ar Kauną. Norisi sukurti optimalią komforto zoną, kad būtų patogiau pacientams ir dirbantiems specialistams. Kiek tai pavyks įgyvendinti, parodys laikas.

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra išlaikiusi Branduolinės medicinos skyrių ir šios srities darbo tradiciją. Tikiuosi, kad galėsiu prisidėti prie sėkmingo pozitronų emisijos tomografo paslaugų įdiegimo Vakarų Lietuvoje. Ši technologija suteikia galimybę matuoti, vaizduoti ir palyginti biologinių metabolinių procesų aktyvumą bei kraujotaką įvairiose organų sistemose, stebėti jų kitimus, anksti vertinti atsaką į taikomą gydymą.

Iš patirties žinau, kad pozitronų emisijos tomografo įdiegimo procesas reikalauja įvairių technologinių, organizacinių ir kt. sprendimų ir tam reikalingi įvairių sričių specialistai, jų komanda, kurią turi Klaipėdos universitetinė ligoninė. Tikiu, kad kartu pacientų labui galime nuveikti labai daug.

Planuojame didinti darbų apimtis, kad galėtume patenkinti pacientų poreikius. Kaune dabar atliekamos tam tikros pertvarkos, tad mes perimame dalį skubių pacientų, gyvenančių tarp Kauno ir Klaipėdos. Manau, kad ateityje tokio bendradarbiavimo tarp ligoninių tik daugės. 

– Minėjote, kad kaip mokslininkė turite idėjų mokslo ir mokymosi srityse.

– Klaipėdos universitetinė ligoninė su savo infrastruktūra – puiki mokymo bazė. Tad kaip mokslininkė, turiu idėjų ir mokslo bei mokymosi srityje.

Planuojama, kad ateityje 30 proc. rezidentūros bus atliekama kitose bazėse, tad čia mes galėtume pasitarnauti, kur būtų ruošiami specialistai, rašomi moksliniai darbai bendradarbiaujant su universitetais. Visa tai ligoninėje jau yra, tik dar reikia šiek tiek pastūmėti į priekį. Kolegoms norisi „įspirti“ daugiau pasitikėjimo. Norisi, kad teigiama darbuotojų energija būtų nukreipta konsolidacijos ir geros kokybės linkme.

Galimybių ir perspektyvų čia be galo daug, ir įvairiose srityse. Pradedant mokymų organizavimu, kurie reikalingi licencijavimui, konferencijų rengimu respublikinėje ir tarptautinėje plotmėje, baigiant savų mokslininkų ugdymu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Akibrokštas

Akibrokštas portretas
Daugiausiai korumpuotų vadovų turinti įstaiga, ir atsainių jei neidėjai daugumos požiuriu į pacientą (aišku ne visi bet tie nevisi ilgai ten nepadirba) ! Bet ten vyksta stebūklai akli praregi aleliuja! ( ko tik neparašys kat tik išrašytu nepatogu klijentą)

Nauja aušra

Nauja aušra portretas
Jei nepakeisite netinkamos KUL galvos - Vinso Janušonio, tai permainos kaip numirėliui makiažas. Turi būti padaryti esminiai sprendimai.

Violeta K

Violeta K portretas
Nuostabus gydytojas. Mano dukrytei labai padėjo. Patiko jo empatija ir požiūris į jauną žmogų. Džiaugiuosi.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių