Klaipėdos universitetinės ligoninės medikė: žvynelinė šiandien – jau kontroliuojama liga

  • Teksto dydis:

Daugelis, sužinoję, kad serga psoriaze, dar vadinama žvyneline, diagnozę priima kaip nuosprendį ir galvoja, kad išbertą odą teks slėpti visą gyvenimą. „Toks mąstymas – klaidingas. Šiuolaikinio mokslo atradimai ir gydytojo bei paciento bendradarbiavimas gali sugrąžinti sveiką odą ir visavertį gyvenimą. Svarbu žengti pirmąjį žingsnį – kreiptis į specialistą. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) taikomas kompleksinis ir efektyviausias žvynelinės gydymas, skiriami pažangiausi biologiniai medikamentai bei kiti sisteminiai vaistai. Kuo anksčiau kreipiamasi į gydytojus, tuo didesnė tikimybė, kad liga sėkmingai įveikiama“, – artėjant Pasaulinei žvynelinės dienai, kuri minima spalio 29 d., akcentuoja KUL Infekcinių ligų departamento vadovė, gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė.

Neužkrečiama, tačiau klastinga liga

Žvynelinė – lėtinė, autoimuninė, periodiškai atsikartojanti, uždegiminė odos liga. Sergant šia liga odos ląstelės atsinaujina kas 4–7 dienas vietoje įprastų 21–28 dienų.

Pirmieji žvynelinės požymiai – odos bėrimai, kurie atrodo tarsi žvyneliai. Dažniausiai jie atsiranda alkūnių, kelių, galvos plaukuotosios dalies odoje, tačiau plokštelės gali atsirasti ir bet kurioje kūno vietoje. Pažeistas odos vietas niežti, kartais net ir skauda. Žvynelinė kliniškai pasireiškia labai įvairiai – nuo lengvos formos, kai vargina tik kelios rausvos plokštelės ir negausus pleiskanojimas, iki sunkios, – kai visa kūno oda yra paraudusi, infiltruota, sausa, įtrūkusi, padengta plokštelėmis su storu balkšvu pleiskanų luobu, o sąnariai sustingę, patinę, skausmingi ir deformuoti.

Kaip pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė, psoriazė Lietuvoje yra gana paplitusi. Skaičiuojama, kad šia liga serga iki 3 proc. šalies gyventojų. Be to, liga vienodai gali kamuoti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.

„Psoriazė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir trukti visą gyvenimą. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kas sukelia žvynelinę. Moksliniai tyrimai rodo, kad ligą lemia imuninės sistemos sutrikimas, tačiau tam gali turėti įtakos ir genetika. Vaikas, kurio vienas tėvų serga žvyneline, turi 10 proc. susirgimo tikimybę, o jei serga abu tėvai – 50 proc. Žvynelinę įprastai sukelia infekcija, tam tikri vaistai, odos pažeidimai ar patirtas didelis stresas. Vyresniame amžiuje ligos išsivystymui įtakos turi žalingi įpročiai, antsvoris, taip pat padidėjęs stresas, medžiagų apykaitos sutrikimai, įvairios ūminės ir lėtinės infekcijos. Pabrėžtina, kad moksliškai įrodyta, jog žvynelinė nėra užkrečiama“, – dėstė J.Česienė.

Jolanta Česienė. KUL nuotr.

Veikia kur kas daugiau nei odą

Žvynelinė gali paveikti kur kas daugiau nei odą. Ji sukelia ne tik skausmą, diskomfortą, niežėjimą ar nemigą, bet ir didelį stresą bei nepasitenkinimą gyvenimo kokybe.

Nenuspėjamos eigos ir nuolat pasikartojanti odos liga gali pažeisti nagų plokšteles ir sąnarius. Maždaug trečdalis žmonių, sergančių žvyneline, taip pat serga psoriaziniu artritu – skausminga ir sunkią negalią sukeliančia uždegimine sąnarių liga. Žvynelinė dažnai lydima gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kepenų, kraujagyslių ligos, depresija ar nutukimas.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės medikės, dažniausiai žvynelinę identifikuoti itin paprasta – tereikia pačiupinėti ir pakrapštyti odą. Jei tai negelbsti ar beriama nelabai tipinėse vietose, pasitelkiamas dermatoskopas ar atliekama odos biopsija, kai paimamas odos gabalėlis ir jis pasluoksniui išnagrinėjamas. Diagnozuoti ligą sudėtingiau, kai ji pažeidžia tik nagus.

Moderniausias ir greitesnis gydymas

Nors žvynelinė yra nepagydoma liga, pasak J.Česienės, šią ligą galima kontroliuoti. Psoriazės gydymas priklauso nuo jos sunkumo. „Įvertinę ligos sunkumą, bėrimų išplitimą ir pobūdį, paciento savijautą, dėliojame individualų gydymo planą ir taktiką. Lengvai psoriazei paskiriame gydymą vietinio poveikio priemonėmis, vidutinei ar sunkiai – sisteminį gydymą tradiciniais cheminiais vaistais ar biologine terapija, kuri šiuo metu yra inovatyviausias ir efektyviausias būdas žvynelinei suvaldyti. Visas šias galimybes turime Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“, – pasakojo KUL Infekcinių ligų departamento vadovė. Medikė pasidžiaugė, kad SAM pakeitus psoriazės gydymo biologiniais vaistais tvarką, neveikiant cheminiams vaistams, juos pacientams galima skirti dvigubai greičiau: „Biologiniai medikamentai gali būti skiriami po 3 mėnesių gydymo metotreksatu, o ne po šešių – kaip buvo iki šių metų kovo mėnesio. Tad nebereikia žmogaus pusmetį įtikinėti dar pakentėti – o gal bus geriau.“

Vartojant biologinius vaistus žvynelinės simptomai išnyksta. Vaistai neleidžia uždegimo mediatoriams citokinams jungtis prie imuninių ląstelių ir palaikyti uždegimo odoje ir sąnariuose. J.Česienės teigimu, šie pažangiausi vaistai sergantiesiems vidutine ar sunkia psoriaze gali sugrąžinti sveiką odą ir visavertį gyvenimą.

KUL nuotr.

Ragina nedelsti kreiptis į medikus

Nors žvynelinė dažnai gerokai paveikia žmogaus išvaizdą, medikai pastebi, kad vis dar vengiama lankytis pas specialistus. „Trečdalis pacientų serga vidutine ir sunkia ligos forma, ir liūdniausia, kai jie nesikreipia į gydytojus profesionalios pagalbos. Žmonės mano, kad tai brangu, bus sugaišta daug laiko, o rezultatai menki. Todėl kai gatvėje pamatau žmogų su psoriazės paženklintomis alkūnėmis, norisi prieiti ir papasakoti, kad šiandien gydytojai tikrai gali padėti. Tad tikrai nereikėtų imtis saviveiklos ir gydytis patiems, remiantis internetiniais forumais. Taip sau galima tik pakenkti“, – ragina kreiptis pagalbos į medikus J.Česienė.

Taip pat medikė pažymi, kad žvynelinės gydymo taktika kiekvienam pacientui yra individuali, ilgalaikė nuo pat pradžių, todėl svarbu, kad tarp gydytojo ir sergančiojo žvyneline būtų geras tarpusavio supratimas, pasitikėjimas, užsimegztų atviras pokalbis. Pasak J.Česienės, jei pacientas išties pasiryžęs įveikti ligą, jis turi paisyti nurodymų, nes dėl sveikos odos ir geros savijautos stengtis verta.


Statistika

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga per 125 mln. žmonių – apie 4 proc. viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje ši liga paplitusi daugiau nei tarp 120 tūkst. gyventojų.

Svarbu

Pasaulinė žvynelinės diena minima kasmet spalio 29 d. Šiuo minėjimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žvyneline sergančiųjų problemas, gyvenimo kokybę ir socialinę atskirtį bei informuoti visuomenę, kad ši liga nėra užkrečiama ir kad ja sergantiems žmonėms turi būti prieinami šiuolaikiniai ligos gydymo metodai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aš portretas
Siūlau naudoti maisto papildą Silicea DIRECT odai, plaukams ir nagams (mineralinis silicio gelis su biotiku ir selenu). Man padėjo ir rezultatas puikus.

Rima

Rima  portretas
Aš sergu daug metu. Išrašo tepalos garmonines, neko naujo neparašo. Pas ją nepapulsi kiek skambinou nėra vietu.

Tai kad

Tai kad  portretas
valstybinio odos ligu gydymo pas mus jau senia nėr. Jei turi pinigo tai gali eit i mokamus šalabanus. Kur iš pradžiu grūs visokius platinamus šlamštus o paskui pastatys iskaiton ir tiek žiniu. Teko isitikint pačiam
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Laužome mitus apie sofas lovas
    Laužome mitus apie sofas lovas

    Galbūt kažką tai ir nustebins, tačiau nuomonė apie sofas lovas ne visuomet būna teigiama. ...

  • Forume Klaipėdoje bus pristatytos palei marias besidriekiančio kvartalo vizijos
    Forume Klaipėdoje bus pristatytos palei marias besidriekiančio kvartalo vizijos

    Klaipėdoje penktadienį Vilniaus dailės akademijos magistrantai ir dėstytojai pristatys vizijas, kaip galėtų būti vystomas palei Kuršių marias besidriekiantis Klaipėdos Vitės kvartalas bei Žiemos uostas, patirtimi pasidalins panašioje v...

    2
  • Stintų mėgėjams – geros žinios
    Stintų mėgėjams – geros žinios

    Žvejai mėgėjai įspūdingais laimikiais ne itin giriasi, tačiau vienai kompanijai žvejyba iš valties buvo itin laiminga. Fiksuotas pirmasis šios žiemos rekordas – beveik trys šimtai stintų per šešias valandas. ...

    5
  • Klaipėdos muzikiniame teatre – netikėtumai
    Klaipėdos muzikiniame teatre – netikėtumai

    Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) vadovė Laima Vilimienė taps Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinė direktorė. Šią naujieną trečiadienį oficialiai paskelbė Kultūros ministerija. ...

    4
  • Pokyčiai uostamiesčio daugiabučių kiemuose – negreitai
    Pokyčiai uostamiesčio daugiabučių kiemuose – negreitai

    Uostamiesčio daugiabučių namų gyventojai pokyčius savo kiemuose išvys dar negreitai. Nors projektai pamažu rengiami, kiemų sąrašas – gana ilgas, o sutvarkyti kiemą kainuoja daugiau negu milijoną eurų. ...

    13
  • Kandidato į Klaipėdos merus plakate aptiko klaidą
    Kandidato į Klaipėdos merus plakate aptiko klaidą

    Iškabos su klaidomis dažnai atkreipia pastabių žmonių dėmesį. Vieną tokių pastebėjo Taikos prospektu pasivaikščioti išėjusi klaipėdietė Sandra. Ji klaidą aptiko ne bet kur, o kandidato į Klaipėdos merus plakate. ...

    52
  • Daugiabučių gyventojus erzina vaikų keliamas triukšmas: kreipėsi į valdininkus
    Daugiabučių gyventojus erzina vaikų keliamas triukšmas: kreipėsi į valdininkus

    Daugiabučių namų gyventojus ir vėl erzina kaimynų keliamas triukšmas: skundžiamasi po butą lakstančiais, per garsiai žaidžiančiais ar verkiančiais mažamečiais. ...

    14
  • Švėkšnoje nuvirto akmeninė siena
    Švėkšnoje nuvirto akmeninė siena

    Šių metų lietingos žiemos neatlaikė Švėkšnos centre esanti akmeninė siena. Tai unikalus ir retas statinys, atraminė siena įrengta prieš 138 metus. Ji arkiniu pėsčiųjų tiltu sujungia bažnyčią ir Švėkšnos...

    10
  • Į keltą – su elektroniniu bilietu
    Į keltą – su elektroniniu bilietu

    Nuo vakar keliantis į Smiltynę nebūtina stovėti eilėje prie bilietų. Sumokėti už keltą galima priglaudus prie terminalo klaipėdiečio kortelę arba elektroninį viešojo transporto bilietą. Tokia naujovė turėtų vasarą sumažinti eiles prie...

    8
  • Kadetai – apie jūrinę valstybę
    Kadetai – apie jūrinę valstybę

    Uostamiestyje tęsiant jubiliejinius Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio renginius, Jūrų kadetų mokykloje surengta bendrojo ugdymo mokyklų konferencija „Lietuva – jūrinė valstybė“, kurioje praneši...

Daugiau straipsnių