Prekiavo gatvėse

Klaipėdai šie metai kupini sukakčių ir jubiliejų. 770-asis miesto gimtadienis byloja ne tik apie ilgą Klaipėdos gyvavimo laiką, bet ir apie čia gyvenusių žmonių likimus bei reikšmingiausias jiems vietas.

Kaip senais laikais, taip ir dabar miestiečiams viena svarbiausių – turgavietė.

Daugeliu atžvilgių Klaipėda skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų ir tai nenuostabu – miestą įkūręs vokiečių ordinas paliko tradiciją tvarkingai fiksuoti visus gyvenimo įvykius.

Metraštininkai užfiksavo, kad ilgą laiką miestas neturėjo turgaus aikštės, prekiauta gatvėse ir net ant tilto.

Miestas-tvirtovė buvo priverstas gintis, kentė gaisrus, todėl atskiros turgaus aikštės neturėjo. Prekyba mieste, anot Klaipėdos praeities žinovų, suaktyvėjo XVI a. pabaigoje, tada miestas gavo mugių privilegiją.

Nuo seniausių laikų prekyba vyko Turgaus gatvėje – vienoje pagrindinių mieste, o didžiausių jomarkų metu prekeivių eilės nusidriekdavo nuo Jono bažnyčios iki pilies, jie okupuodavo dabartinę Teatro aikštę, Dangės krantinę ir net dalį dabartinės Sukilėlių gatvės.

Praeitis: "Friedricho pasažas" yra buvusi turgaus dalis, dabar tai – Senojo turgaus kaimynystė. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo nuotr.

Traukė iš viso krašto

Architektūros istorikas Jonas Tatoris konstatavo, kad vienintelė stačiakampė turgaus aikštė Klaipėdoje atsirado XVIII a. pradžioje. Tai buvo privilegijuoto Frydricho priemiesčio turgus.

Šaltiniai skelbia, kad 1722 m. šis priemiestis buvo sujungtas su miestu, o jo prekyvietė virto galvijų turgumi.

Vokiečiai jį ir toliau vadino Frydricho, o lietuviai – Galvijų turgumi. Ši prekyvietė veikia iki šiol. Kito tokią ilgą nepertraukiamą istoriją turinčio turgaus Klaipėdoje nėra.

Į dabar senuoju vadinamo turgaus aikštę vedė keliai iš visų Klaipėdos turgaviečių – žuvų, šieno, mėsos, pieno. Greta buvo pasažas, į kurį prekeiviai arkliais traukiamais vežimais įvažiuodavo iš vieno galo, o išvažiuodavo per kitą. Tai buvo prekių privežimo į turgų vieta.

Turgus nuo seno buvo apsuptas parduotuvių bei viešbučių, viename jų kieme galėjo tilpti net pusšimtis arklių.

Į šį turgų XX a. pradžioje atvažiuodavo žmonės ne tik iš Klaipėdos krašto, bet ir iš Žemaitijos.

Senųjų klaipėdiškių prisiminimuose rašoma, kaip ryškiai skyrėsi į turgų prekiauti atvykusių šišioniškių ir žemaičių rūbai, kokie produktai buvo skaniausi, kokių pirkimo papročių laikėsi klaipėdiečiai. Už ištikimybę nuolatiniams klientams prekeiviai atsilygindavo magaryčiomis ir stengėsi nepagadinti savo gero vardo.

Šis turgus buvo atskiras miesto kampas, kupinas aistrų, šurmulio, neretai spalvingų pasirodymų.

Išgyvenęs didžiulių permainų po Antrojo pasaulinio karo mūsų miestas išlaikė Senąjį turgų, kuris dabar siekia ne tik tęsti tradicijas, bet ir kurti ne mažiau spalvingą ateitį.

Viačeslavas Karmanovas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Planuoja permainas

Senąjį turgų administruojančios bendrovės "Naujasis turgus" direktorius Viačeslavas Karmanovas džiaugėsi, kad ypatingas miesto gimtadienis sutapo su turgaus senamiestyje įsteigimo metinėmis.

"Tai yra senamiesčio gabalėlis, kuriame ir po 300 metų dar verda gyvenimas. Tikiu, kad taip bus ir dar po tiek pat metų. Vien jo geografinė padėtis teikia labai daug vilčių. Juk keliai iš Kruizinių laivų terminalo veda į senamiestį, prie Jono kalnelio ir naujų pramogų vietų greta jo. Todėl šioje vietoje turgus bus visada. Ši vieta turi tarnauti miesto poreikiams – pritraukti turistus. Norime ir klaipėdiečiams, ir atvykėliams šioje vietoje pasiūlyti ką nors įdomaus, neužmirštamo, išskirtinio. Naujasis turgus uždirbs pinigus, o Senasis – reprezentuos miestą", – juokaudamas kalbėjo V.Karmanovas.

Turgaus prekeiviai paprastai dirba iki popietės, o vėliau čia gali vykti linksmybės ir kultūriniai renginiai.

Jau pastebėta, kad miesto svečiai, ypač atvykstantys kruiziniais laivais trumpam, ieško senamiestyje turgavietės. Juk kiekvieno miesto turgus prilyginamas jo veidrodžiui. Čia galima pamatyti vietos gyventojus, vaisius ir daržoves, kuriuos jie augina, palyginti kainas, pajausti bendravimo ypatybes.

Senojo turgaus halėje šiemet atsirado didžiulis pano. Jame – seno atviruko nuotrauka, kurioje užfiksuotas šis turgus. Tai vieta, kur atvykėliai dažniausiai fotografuojasi.

Dabar jau prekiauti reikia kultūringai, praėjo tie laikai, kai neapgavęs prekeivis jautėsi nepardavęs.

Netoliese dirbantiems ar gyvenantiems klaipėdiečiams neretai tenka palydėti svečius iki turgaus ir parodyti, kur jis yra, nes halės pastatas neturi užrašo, skelbiančio praeiviams, kad čia veikia senoji turgavietė.

"Dabar jau prekiauti reikia kultūringai, praėjo tie laikai, kai neapgavęs prekeivis jautėsi nepardavęs. Mūsų dienomis atėjęs į turgų žmogus turėtų pasidžiaugti ne tik pirkiniu, bet ir galimybe pasimėgauti senamiesčio architektūra, užkąsti ko nors skanaus ir ypatingo, jei ne nusipirkti, tai nors pasigrožėti gėlėmis, rankdarbiais, suvenyrais ar net pasidžiaugti menininkų pasirodymais", – svarstė bendrovės "Senasis turgus" vadybininkas Egidijus Kazlauskis.

Esama noro po halės stogu padaryti gastronominę Europos tautų salelę.

Čia ypatingais gaminiais jau prekiauja prancūzų šefas Benoit ir jo lietuvaitė žmona Džuljeta. Galbūt netrukus čia atsiras ir portugalų, ispanų, laukiami ir artimiausi kaimynai latviai.

Pokyčiai: 1953 m. Senajame turguje pradėta statyti prekybos salė. E. Kazlauskio archyvo nuotr.

Surengs didelę šventę

Jau rytoj vakare Senajame turguje vyks nemokama ekskursija miestiečiams, kurios metu bus pasakojamos įdomiausios istorijos apie šios vietos praeitį.

O dieną Senojo turgaus prekybinėse patalpose atidaroma Martyno Jankevičiaus personalinė fotografijų paroda "Įsimylėjęs turgų", skirta šios turgavietės jubiliejui. Nuotraukos kabos tarp prekeivių eilių ir kvies apžiūrėti ne tik fotografijas, bet ir pastebėti vitražus pastato languose.

Šeštadienį Senasis turgus minės simbolinį gimtadienį. Nuo pat ryto čia bus daug šurmulio.

Tai nėra Senojo turgaus jubiliejus. Tai – šventė visiems klaipėdiečiams.

Nuo 11 val. aikštę arčiau Taikos prospekto pradžios užlies muzika ir gera nuotaika Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, dainininkė iš Ukrainos ir Smeltės progimnazijos pradinukų choras. Į turgų su vaikais užsukę žmonės galės leisti juos paišdykauti ant batuto.

Primindami sąsajas su turgaviete "Friedricho pasažo" restorano virėjai vaišins svečius žuviene, kurią virs pagal ypatingą šio krašto receptą.

Virs teatro aikšte

Pavakare turgus savo aikštę užleis Jaunimo teatro aktoriams ir jų svečiams. Tai bus ta diena, kai klaipėdiečiai pamatys turgavietę kitoje šviesoje – čia vyks dešimtosios festivalio "Jauno teatro dienos". Nemokamuose renginiuose kviečiami dalyvauti ir klaipėdiečiai bei miesto svečiai.

Festivalis prasidės jau šiandien. Senajame turguje klaipėdiečiai ras lentą, kurioje kasdien užduodamas klausimas. Žmonių atsakymai taps užduotimis teatralų grupėms. Šeštadienį žiūrovai pamatys pasirodymą, susijusį su jų atsakymais.

Festivalio žiūrovai stebės ne tik Lietuvos, bet ir Prancūzijos, Lenkijos, Italijos, Filipinų, Rumunijos ir Estijos kūrėjų pasirodymus.

Šeštadienį turguje "Taško" teatras parodys "Ameriką pirtyje", "Aemotion Theatre" aktoriai nusiteikę pateikti žiūrovams du pasirodymus, o Klaipėdos dramos teatro aktorių "Kreivos muzikos orkestras" džiugins savo smagiai kreiva muzikine programa. Šeštadienį linksmybės Senajame turguje užtruks iki vėlumos.

Bus daugiau linksmybių

"Tai nėra Senojo turgaus jubiliejus. Tai – šventė visiems klaipėdiečiams. Labiausiai norėtume, kad ši vieta taptų viena miesto renginiams skirtų erdvių. Juk visais laikais turgaus aikštėse vykdavo koncertai, akrobatų pasirodymai, rinkimų šou ir daugybė kitų linksmybių. Didžiulė erdvė, kuri atsivėrė nugriovus prekybos eiles, yra senamiesčio širdyje. Jos laukia rekonstrukcija, bet viskam savas laikas. O iki tol stengsimės prisijaukinti šią erdvę. Jei ji bus gyva, čia vyks ir prekyba, ir renginiai, įsikurs maitinimo įstaigos, tikimės ją atgaivinti. Tam įpareigoja 300 metų istorija", – kalbėjo V.Karmanovas.

Jis pasakojo, kad birželio 18 d. turgus taps dainuojamosios poezijos ir meno festivalio "Žalias Ošas" vieta. Žiūrovai čia bus kviečiami atsinešti žydinčią gėlę. Turgaus aikštė turėtų pražysti ne tik bardų dainomis, bet ir spalvomis.

Jūros šventės metu turgus neliks tamsus ir niūrus. Ko gero, pirmą kartą čia įsikurs didžiulė maisto zona.