Projektus stabdo ir išdujinimo laivų deficitas

Pastaraisiais metais pasaulyje, o iš dalies ir Europoje, ypač išpopuliarėjo vadinami FSRU laivai, koks yra ir „Independence“ Klaipėdos uoste.

Greiti ir pigesni terminalai

FSRU laivo paskirtis yra iš dujovežio priimti suskystintas gamtines dujas (SGD), jas kurį laiką saugoti savo talpyklėse, o po to perduoti į magistralinius tinklus.

Iš dujovežių dujos priimamos atšaldytos iki minus 160 laipsnių, dėl ko jos ir tampa skystomis. FSRU laivas į tinklus perduoda ne suskystintas, o jau atšildytas ir naują pavidalą įgijusias dujas. Todėl neretai FSRU laivai dar vadinami išdujinimo laivais, nes atšaldytas dujų skystis virsta įprastomis dujomis.

SGD terminaluose iš dujovežių priimtų dujų pavidalą gali keisti tiek FSRU laivai, tiek stacionarūs įrenginiai. Šiuo metu Baltijos jūros regione yra vienintelis stacionarus SGD terminalas Lenkijos Svinouiscio uoste.

SGD terminalai su FSRU laivais Baltijos jūroje yra įrengti Klaipėdoje, Vokietijos Lubmin, Estijos Paldiskio ir Suomijos Ingo uostuose.

Tokius terminalus Baltijos jūros pakrantėje dar planuojama statyti Lenkijos Gdansko ir Vokietijos Mukrano uostuose. Dar neseniai diskutuota ir apie SGD terminalo statybą Latvijos Skultės uoste.

Verta prisiminti, kad iki 2014 m., kaip Klaipėdoje buvo atidarytas pirmasis Baltijos jūroje SGD dujų terminalas su FSRU įranga, tokių terminalų pasaulyje buvo ne daugiau nei 15–20. Jie dažniausiai buvo statomi skurdesnėse šalyse, nes jų statybos kaina buvo sąlyginai pigesnė nei stacionarių SGD terminalų.

Norai: Lenkijos Gdansko SGD terminalas planuojamas įrengti įlankoje toliau nuo naftos ir konteinerių terminalų. Interneto nuotr.

Vokietijos rekordai

Požiūris į SGD dujų terminalus su FSRU įranga pasikeitė pernai, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Kai daugelis Vakarų Europos šalių remia Ukrainą. Rusija ėmėsi dujų šantažo politikos, kai uždarinėjo dujų vamzdynus, grasindama sušaldyti Vakarų Europos šalis.

Labiausiai priklausoma nuo Rusijos dujų buvusi Vokietija privalėjo per trumpą laiką įsirengti SGD terminalus. Greitai pasistatyti stacionarų SGD terminalą neįmanoma. Vokietijai, kuri tuomet atkreipė dėmesį į Klaipėdos SGD terminalą, pavyko išsinuomoti kelis jau naudotus FSRU laivus ir atidaryti SGD terminalus Lubmine, taip pat Šiaurės jūros regione.

SGD terminalus Vokietija pasistatė per rekordiškai trumpą laiką, kuris truko 8–11 mėnesių, įskaitant ir projektavimą.

FSRU laivų pagalba Vokietija per trumpą laiką atsikratė dujų priklausomybės nuo Rusijos. Vien Vokietija jau įsirengė 3 SGD terminalus su FSRU laivais, o netrukus žada įrengti dar 2.

Tiek Vokietija, tiek kitos šalys, kaip Estija ir Suomija, per trumpą laiką pasistačiusios SGD terminalus su FSRU įrenginiais išreklamavo juos kaip sėkmingus sprendimus.

Su tam tikrais sunkumais susidūrė SGD terminalą su FSRU įranga planuojantys statyti lenkai, o latviai jo netgi atsisakė.

Sunkumai Gdansko uoste

SGD terminalų su FSRU laivais paklausa ypač smarkiai pasaulyje ėmė augti. Kartu šoktelėjo ir jų kaina.

Su tam tikrais sunkumais jau susidūrė SGD terminalą su FSRU įranga planuojantis statyti Lenkijos Gdansko uostas. Dėl FSRU laivų statybos Pietų Korėjos laivų statyklose „Hyundai Heavy Industries“ ir „Hanwha Ocean“ (buvęs „Daewoo“) susidarė eilės. Lenkijoje jau baiminamasi, kad iki 2027 m. nepavyks įsigyti FSRU laivo, nes jo laivų statykla nespės pastatyti dėl didelės tokių laivų paklausos. Pagal planą Lenkijos Gdansko uostas yra numatęs jau 2028 m. pradžioje per SGD terminalą tiekti dujas Vidurio Europos šalims.

Lenkija Gdynėje nori pasistatyti analogišką 170–180 tūkst. kub. metrų talpos FSRU laivą, koks yra Klaipėdoje. Planuojama, kad Gdynėje jis būtų šiek tiek galingesnis. Gdynės FSRU tiektų 6,1 mlrd. kub. metrų dujų per metus.

Šiuo metu Klaipėdos SGD terminalo FSRU laivo „Independence“ pajėgumas yra 3,75 mlrd. kub. metrų per metus. Jo operatoriaus Klaipėdos uoste atstovai prieš kurį laiką teigė, kad svarstoma pajėgumą išplėsti iki 5 mlrd. arba netgi iki 6,25 mlrd. kub. metrų per metus.

Skultės SGD terminalo pabaiga

Gali būti, kad FSRU laivų trūkumas ir sukilusios jų kainos stabdo planuotą SGD dujų terminalo statybą Latvijos Skultės uoste.

Latvijos klimato ir energetikos ministras Raimonds Čudars teigė, kad jau būtų laikas nutraukti nuo 2021 m. vykstančią diskusiją dėl SGD terminalo statybos Latvijoje. Jo teigimu, per tą laiką, kol vyko diskusija, situacija dėl dujų rytinės Baltijos jūros regione iš esmės pasikeitė. Be SGD terminalo Klaipėdoje atsirado nauji terminalai Paldiskyje ir Suomijos Ingo uoste. Latvijos ministras akcentavo ir atsiradusią naują sausumos dujų jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

R. Čudars teigimu, Latvija turi galimybę apsirūpinti dujomis iš kelių šaltinių. Didžiausia Latvijos vertybe laikoma Inčiukalnio požeminė dujų saugykla, kuri šiais metais jau beveik visiškai užpildyta.

Latvijos klimato ir energetikos ministro R. Čudars nuomone, jau yra praleistas tinkamiausiais laikas Latvijoje statyti SGD terminalą. 2022 m. rugsėjį Latvijos Seimas buvo priėmęs įstatymą, pagal kurį Skultės SGD terminalui buvo suteikęs nacionalinio intereso objekto statusą. Nepaisant to, Latvijos Vyriausybė nesuteikė šio objekto statybos finansavimui valstybės garantijų.

Latviai nusprendė Skultės SGD terminalo statybai ieškoti strateginio investuotojo. Toks investuotojas buvo atsiradęs. Latvijos Vyriausybė atmetė jo pasiūlytą bendradarbiavimo planą, nes SGD terminalo statybos sąlygos ir kaina jai pasirodė nepriimtini.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių