Lankant pirmąją apželdintą Kuršių nerijos kopą – Urbo kalną, jo papėdėje galima išvysti pabirusias senojo Nidos švyturio liekanas. Šį švyturį, dar žinomą Raudonojo Kristupo vardu, Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje susprogdino besitraukiantys vokiečių kareiviai. 

Manoma, kad iki šių dienų galėjo išlikti ir į 10 metrų gylį įmūryti senojo švyturio pamatai. Tai, kad šiais metais Raudonajam Kristupui sukanka 150 metų, jo atminimą nuspręsta įamžinti archeologiniais žvalgymais, skirtais rasti švyturio pamatus. 

Šią savaitę Nidoje vykstantys žvalgymai remiasi 2017 metais atliktų tyrimų duomenimis. Tuomet georodaru buvo išžvalgytas 1200 kv. metrų plotas –  vienintelė taisyklingos stačiakampio formos anomalija pastebėta visiškai greta esamo švyturio, rytinėje žvalgytos teritorijos dalyje. Gauti duomenys buvo perdengti su istoriniais 1910 ir 1946 metų žemėlapiais. Vienintelis būdas patvirtinti georadaro pagalba atliktų tyrimų rezultatus –  realūs archeologinių žvalgymų darbai atkasant ieškomo objekto fragmentus.

Pirmoji archeologinių žvalgymų diena nustebino vienu išskirtiniu radiniu – galimoje senojo švyturio vietoje rasta žalvarinė lankinė akinė segė, datuojama I-IV amžiuje.  Šis radinys Kuršių nerijai nebūdingas, tad susidomėjimą kelia šios segės atsiradimo aplinkybės. 

„Segė rasta iš permaišyto sluoksnio ir jau praradusi archeologinę pradinę vertę, tačiau radinys netikėtas. Kuršių nerijoje tokia segė labai retai randama ir yra labiau būdinga žemynui“, – supažindino archeologas Justinas Račas.

Pirmoji archeologinių žvalgymų diena buvo pažymėta ir Raudono Kristupo gyvavimą liudijančiais radiniais. Buvo aptiktos gerai išsilaikusios senojo švyturio Fresnelio lęšio sistemos detalės, lietos iš bronzos. Taip pat daug pabirusių Fresnelio lęšio šukių, kiti senojo švyturio fragmentai.

„Vienas vertingiausių iki šiol surastų Nidos senojo švyturio žibinto objektų yra autentiškas Fresnelio lęšio tvirtinimo rėmo fragmentas. Surasta žibinto dalis, preciziniu metalo apdirbimo būdu išduoda, kokio tikslumo ir sudėtingumo buvo senojo Nidos švyturio žibinto Fresnelio lęšių optinė sistema. Šios dalies matmenų pagalba jau galime apskaičiuoti, kokia buvo Fresnelių lęšių išdėstymo optinė schema, suprasti, kokio dydžio ir masės buvo pats žibintas, lempos fokuso atstumas. Ne ką mažiau svarbūs yra rasti špižiniai švyturio lempinės langų rėmų fragmentai, unikalaus rašto švyturio lempinės laiptelių dalys ir jų tvirtinimo konstrukcijų fragmentai“, – pasakojo bendrovės „Šviesos ministerija“ vadovas Tomas Jačionis.

Kuršių nerijoje tokia segė labai retai randama ir yra labiau būdinga žemynui.

Anot šiuos darbus organizavusio T. Jačionio, didžiulį darbą žvalgant spėjamą švyturio vietą atliko Metalo ieškiklių naudotojų klubo MINK nariai. Pirmą kartą yra suderinti reikalingi leidimai ir senojo švyturio vieta ištirta sudėtingiausiais metalo ieškikliais. Gausios klubo MINK profesionalų pajėgos atsišaukė į kvietimą, išžvalgė ir surinko didelį kiekį metalo objektų numatytose Urbo kalno teritorijose. Būtent jų dėka muziejai pasipildys neįkainojamais, krašto istoriją liudijančiais objektais.

„Geriausią, ką galime padovanoti Raudonajam Kristupui 150-ies metų įžiebimo jubiliejaus proga, – jį surasti, įpaveldinti ir suteiktos teisinės apsaugos pagalba išsaugoti ateities kartoms“ , – teigė T. Jačionis.

Nidos senojo švyturio pamatų vietos paieškos ant Urbo kalno prasidėjo  rugpjūčio 12 d. ir tęsis kelias ateinančias dienas.

Archeologinių žvalgymų rezultatai bus  pristatyti  rugpjūčio 16 d.  renginių ciklo „Laisvės švyturių naktis. Klaipėda” konferencijos metu. Taip pat rugpjūčio 17 d. vyksiančio renginių ciklo „Laisvės švyturių naktis. Nida” metu (19 val. Neringos savivaldybės posėdžių salėje).

Senasis Nidos švyturys Prūsijos karaliaus potvarkiu ant Urbo kalno pastatytas 1873 metais. Aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų švyturys buvo 23 metrų aukščio ir veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1944 metų rudenį – 1945 metų sausį besitraukiantys vokiečių kariai Nidos švyturį susprogdino. Karui pasibaigus, senojo švyturio vietoje buvo pastatytas laikinas medinis bokštelis su žibintu, o 1953-iaisiais, po porą metų užtrukusių paruošiamųjų ir statybos darbų, įžiebtas naujasis 29 metrų aukščio (beveik 80 metrų virš jūros lygio) Nidos švyturys.