Mokykla reprezentuotų uostą

Buriavimo mokyklą numatyta statyti Šventosios uoste, Prieplaukos gatvėje 26, netoli pagrindinės uosto prieplaukos.

Šventojoje planuota statyti iki 300 kv. m ploto vieno aukšto buriavimo mokyklos pastatą. Joje būtų mokymo klasė, sporto salė, persirengimo kambariai, dušinės virtuvėlė, trenerių ir administracijos patalpos, kitos pagalbinės patalpos.

Pageidaujama, kad nedaug naudingo ploto turinčiame Šventosios uoste buriavimo mokykla būtų prestižinis uostą reprezentuojantis pastatas. Kartu tai būtų ir Šventosios uosto jūrinės kultūros, tradicijų puoselėjimo vieta.

Pradžioje planuojama, kad Šventosios buriavimo mokykloje būtų apie 20–30 vaikų.

Patys buriuotojai pripažįsta, kad buriavimo mokyklai numatyta vieta Šventosios uoste yra ideali. Čia vaikai galėtų ne tik mokytis buriuoti, bet galėtų vykti ir įvairūs buriuotojų sąskrydžiai, varžybos.

Jau pasigirdo idėjų, kad netoli būriavimo mokyklos galėtų būti statomas viešbutis, kuris šioje uosto zonoje būtų populiarus ir patrauklus. Galbūt tokio viešbučio statyba ateityje ir bus įmanoma viename iš Šventosios uosto komercinių sklypų.

Planavimas: dalis iš Šventosios uosto detaliojo plano, kuriame oranžine spalva pažymėtos visuomeninės paskirties statinių vietos, kur ir bus projektuojama buriavimo mokykla. / V. Matučio nuotr.

Mažoka vietų komercijai

Idėja statyti buriavimo mokykla pažymėta ir 2012 m. lapkritį patvirtintame Šventosios uosto detaliajame plane.

Toks molų įrengimas, koks numatytas Šventosios uosto detaliajame plane, galėtų kainuoti apie 50 mln. eurų ir daugiau.

Visuomenės paskirties objektų teritorijoje numatyta, kad uoste turi būti įrengtas buriavimo mokyklos pastatas, mokymo laivų angaras, taip pat jachtklubas.

Uoste dar buvo numatytos vietos ir pramoginių bei sportinių laivų elingui, laivų remonto dirbtuvėms, žvejų statiniams, pasienio kontrolės punktui, degalinei, mažųjų keltų terminalui, paties uosto administraciniam pastatui.

Dalies šių detaliajame plane išvardintų statinių gali tekti ir atsisakyti, nes uoste reiks numatyti vietos vėjų jėgainių parkų aptarnavimui jūroje. Šią komercinę veiklą kartu su buriavimo mokykla į Šventosios uosto veiklos sąrašą Seimas, pakoregavęs šio uosto įstatymą, neseniai įtraukė kaip prioritetines.

Šis koregavimas siekia paversti Šventosios uostą labiau komercinį. 2012 m. patvirtintame šio uosto detaliajame plane komercinės veiklos vietų kiekis buvo itin kuklus. Jame buvo numatyti penki komercinės paskirties sklypeliai, kurių viename būtų privaloma įrengti mokamus dušus ir skalbyklas atplaukusiems buriuotojams.

Padaryta jau daug

Šiuo metu Šventosios uoste jau yra įrengtas slipas, sutvarkyta dalis krantinių, pastatytas angaras laikyti žvejų valtims, rekonstruota į uostą vedanti Prieplaukos gatvė, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Lietuvos valdžia turėtų ieškoti pinigų normaliems gelžbetoniniams Šventosios uosto molams įrengti.

Svarbiausias klausimas, kada ir kaip bus tvarkomi Šventosios uosto molai. Buvo kalbama, kad jie bus daromi iš didelių geotekstilės maišų. Į juos būtų pripilta smėlio ir maišai su smėliu įkasami prie uosto vartų.

Dabar, kai Lietuvos Seimas pritarė, jog Šventosios uostas turi būti naudojamas ir jūros vėjo jėgainių parkų aptarnavimui, tokie „geotekstiliniai molai“ jau lyg ir nebetiktų Šventosios uostui.

Lietuvos valdžia turėtų ieškoti pinigų gelžbetoniniams Šventosios uosto molams įrengti. Toks molų įrengimas, koks numatytas Šventosios uosto detaliajame plane, galėtų kainuoti apie 50 mln. eurų ir daugiau.

Palangos miesto savivaldybė planuoja, kad Šventosios uosto molų statybos projektas galėtų būti paruoštas iki 2025 m. pabaigos. Jei pavyktų gauti pinigų, uosto molus planuojama įrengti iki 2027 m.

Galimybės tai padaryti padidėjo, kai Šventosios uostas Seime buvo numatytas kaip tinkantis energetikos projektams vystyti – konkrečiai vėjo jėgainių parkams aptarnauti.

Kaip ir kurioje uosto vietoje tai vyks, neaišku. Neaišku, ir kokio gylio reikės, kad vėjo jėgainių aptarnavimo laivai įplauktų į Šventosios uostą. Vieni teigia, kad užtektų numatytų 6,5 m. Kitų vertinimu, turėtų būti ne mažiau nei 10 m. Manoma, kad turėtų būti ir bent viena 200–300 m ilgio krantinė vėjo jėgainių detalėms laikyti, jas gabenantiems laivams priimti.

Uoste turėtų būti ir kelių šimtų metrų pločio laivų apsisukimo ratas.

Galbūt visa tai ir bus, jei uostas iš tiesų bus pritaikytas didesnei jūrinei komercinei veiklai, apie ką kalbėta ir Seime.