Tokias lietuvių nuomones atskleidė reprezentatyvus tyrimas, kurį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Taip pat atskirai buvo aiškinamasi, kaip jūrinio vėjo energetiką vertina pajūrio regiono gyventojai: paaiškėjo, kad dauguma jų elektros gamybą Baltijos jūroje mato kaip energetinės nepriklausomybės garantą, o stereotipų apie vėjo elektrinių parkus turi nedaug.

Tyrimas parodė, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvai yra strategiškai svarbu pačiai pasigaminti reikiamą energijos kiekį, o beveik tokia pati dalis (76 proc.) sutinka su teiginiu, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Taip pat 77 proc. gyventojų mano, kad siekiant gamybos ir energetinės nepriklausomybės tikslų Baltijos jūroje Lietuvos teritorijoje turėtų būti vystomi jūrinio vėjo elektrinių parkai, ir tik 9 proc. teigia tokiems projektams nepritariantys.

Pajūrio regione jūrinio vėjo energetikos parkų vystymą teigė palaikantys 66 proc. gyventojų. tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas pažymėjo, kad nors jūrinio vėjo energetikai pajūryje pritaria kiek mažesnė apklaustųjų dalis, regiono gyventojai apie šį elektros energijos gamybos būdą yra informuoti geriau ir turi mažiau stereotipų nei žmonės labiau nuo Baltijos pakrantės nutolusiuose miestuose.

„Pajūrio ir Vakarų Lietuvos gyventojai turi tvirtesnį teigiamą požiūrį į jūrinio vėjo elektrines nei bendrai Lietuvos gyventojai. Pajūryje gyvenantys lietuviai kur kas dažniau sutinka, kad tokios elektrinės neturi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei ir yra itin svarbios šalies energetinei nepriklausomybei“, – sakė P. Kalmantas.

Pavyzdžiui, 67 proc. apklaustų pajūrio gyventojų teigia, kad jūriniai vėjo parkai yra pakankamai nutolę nuo gyvenamųjų teritorijų, kad nesigirdėtų jų keliamo garso. Tuo metu šalies mastu su tokiu teiginiu sutinka tik 18 proc. gyventojų.

61 proc. pajūrio gyventojų taip pat sutinka, kad elektros energijos gamyba jūroje yra efektyvesnė nei sausumoje, 49 proc. mano, kad toks gamybos būdas taip pat yra stabilesnis. Visos Lietuvos mastu tokius teiginius palaiko atitinkamai 17 proc. ir 12 proc. gyventojų.

Partnerių nuotr.

„Kad pasiektume strateginius Lietuvos ir Europos energetikos tikslus, turime vystyti vėjo elektrinių parkus ir sausumoje, ir jūroje. Tačiau vertinant skirtumus, jūroje vėjo potencialas iš tiesų didesnis, o elektros gamyba stabilesnė. Kadangi apie jūrinį vėją daugiau diskusijų vedame Vakarų Lietuvoje, regiono gyventojai yra geriau susipažinę su šia informacija. O kartu tenykščiai gyventojai turi ir mažiau baimių dėl pačių elektrinių, mat vėjo energetika pajūryje jau seniai nėra naujiena“, – teigė P. Kalmantas.

Svarbu ir tai, kad nors visos šalies gyventojai yra įsitikinę, jog atsinaujinantys ištekliai yra itin reikšmingi siekiant energetinės nepriklausomybės, pajūrio gyventojai labiau palaiko nuomonę, kad šiame kontekste labai svarbūs yra ir jūrinio vėjo elektrinių parkai. Jūrinių elektrinių svarbą energetinei nepriklausomybei pabrėžia 70 proc. lietuvių apskritai ir 77 proc. pajūrio gyventojų.

Be to, 78 proc. pajūrio gyventojų mano, kad jūrinio vėjo energetikos vystymas gali žymiai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo, kai visoje Lietuvoje tokią nuomonę palaiko 69 proc. gyventojų.

„Akivaizdu, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ir konkrečiai jūrinio vėjo Lietuvoje turi labai didelį palaikymą, o pajūrio regiono gyventojai dar ir mažiau vadovaujasi įvairiais su šiuo energijos gamybos būdu susijusiais stereotipais. Dauguma puikiai supranta, kad jūrinio vėjo elektrinių parkai yra visiškai saugūs, draugiški aplinkai bei kraštovaizdžiui ir galintys reikšmingai prisidėti prie Lietuvos žaliųjų bei energetinės nepriklausomybės tikslų“, – pabrėžė „Ignitis renewables“ atstovas.

Jis priminė, kad „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW), per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Planuojama, kad parkas pradės veikti iki 2030 metų​.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą 2024 m. pavasarį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Tyrimo metu internetu buvo apklausta 18–64 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 1009 asmenys. Papildomai telefonu ir gyvai buvo apklausta 200 gyventojų Vakarų Lietuvoje (Tauragėje, Jurbarke, Kelmėje ir Mažeikiuose) bei 350 šalies pajūrio regione (Neringoje, Kretinga, Palangoje ir Klaipėdoje).

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.