- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
-
„Aušrą“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus išdalintos...
Pirmąjį lietuvišką mėnraštį „Aušra“ planuojama perleisti iki pavasario, knygos bus nemokamai išdalintos šalies mokykloms, bibliotekoms, lituanistiniams centrams užsienyje.
Apie tai trečiadienį pranešė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.
„Bus keturios knygos, kuriose bus „Aušros“ leidimas, kur nebus nieko – tik pati „Aušra“. (...) Taip pat bus palydimoji knyga su trimis rimtais moksliniais straipsniais“, – spaudos konferencijoje sakė G. Vaškelis.
Pasak jo, penktojoje knygoje taip pat bus „tekstų antologija“, skirta mažesniems vaikams, jog jiems būtų paprasčiau skaityti „Aušrą“.
„Prie šitų knygų bus ir elektroninės versijos su paieška, kur skaitytojai galės bet kada atsiversti ir pažiūrėti internete“, – kalbėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovas.
G. Vaškelio teigimu, iš viso planuojama iki pavasario išleisti 1,2 tūkst. tokių egzempliorių.
„Jos keliaus Lietuvos mokykloms, bibliotekoms, kolegijoms, universitetams“, – sakė jis.
Instituto atstovas teigė, kad kol kas nėra numatyta prekiauti šiais leidiniais, tačiau svarstoma paskelbti apie išankstinę prenumeratą.
„Aušros“ perleidimą, minint jos pradžios 140-ąsias metines, finansuoja mokslininkas, verslininkas Pranas Kiznis.
„Kad liktų tos išminties dalis ir kad ji būtų pritaikyta gyvenime“, – sakė mecenatas, komentuodamas mėnraščio perleidimo svarbą.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad „Aušra“ nebuvo pirmasis lietuviškas laikraštis, tačiau jis buvo „pirmasis, kuris iš esmės supurtė mūsų visuomenę“.
„Tai buvo mūsų ištakos, mūsų nacionalinio atgimimo ištakos“, – sakė šalies vadovas.
„Aušra“ (Auszra) – pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis, ėjęs nuo 1883 metų kovo iki 1886 metų birželio Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje ir Tilžėje.
Leidinio iniciatoriai – buvę Marijampolės gimnazijos mokiniai ir Maskvos bei Sankt Peterburgo universitetų lietuvių studentai. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius.
Laikraščio tiražas buvo pasiekęs 1000 egzempliorių, išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius.
„Aušra“ buvo perleista 1983 metais Čikagoje, JAV, minint jos šimtmetį.
Svarbiausias „Aušros“ uždavinys buvo telkti lietuvius, kelti tautinę savimonę.
Leidinys daugiausia rūpinosi lietuvių kalbos ugdymu ir jos prestižu, aukštino lietuvių liaudies kultūrą, tautosaką, skelbė originalius grožinės literatūros kūrinius, publikavo XIX amžiaus pirmos pusės rašytojų kūrybą, supažindino su pasauline literatūra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino ekrane atgimusi partizano J. Vitkaus-Kazimieraičio istorija įkvepia drąsai
„Kaip Juozas Vitkus sakė: iš savo žemės aš nė žingsnio. Toks yra mano pasirinkimas. Kad ir kas būtų“, – taip į kelionę po šalies kino teatrus savo dokumentinį filmą apie partizaną Juozą Vitkų-Kazimieraitį &...
-
Ministras: Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui pasiūlyta trauktis iš pareigų4
Po dar vieno nepagarbaus Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymo apie kitataučius, jam pasiūlyta trauktis iš pareigų, ketvirtadienį pranešė kultūros ministras Simonas Kairys. ...
-
Laisvės kovų architekto palikimas vaikams – vertybė1
Praėjusių metų lapkritį oficialiai patvirtinta, kad Leipalingyje, buvusio NKVD stribyno kieme, rasti laisvės kovų architekto, pasipriešinimo kovų pradininko pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. ...
-
Vokalinės perkusijos atlikėjai meistriškumu dalijosi su Telšių jaunimu
Jau trečią kartą Telšiuose rudenį vieni geriausių pasaulio vokalinės perkusijos (angl. beatbox) atlikėjai bei kūrybinio amato profesionalai iš Lietuvos nemokamai dalijosi meistriškumu su Telšių jaunimu bei publika. Kūrybin...
-
Turtingos kinės ir žydų pabėgėlio romanas Šanchajuje atskleidžia mažai žinomą istorijos puslapį
JAV gyvenanti kinų kilmės rašytoja Weina Dai Randel prieš keletą metų įsiveržė į literatūrinę sceną su savo dilogija apie pirmąją Kinijos imperatorę Wu Zetian. 2017 m. laimėjusi prestižinį RWA RITA apdovanojimą, autorė sugr...
-
„Kauno santakos“ muzikinis gidas: nuo džiazo iki tango
Įprasta, kad rudenį daugelis scenos meno kūrėjų sveikinasi su naujo kūrybinio sezono pradžia, tačiau koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ kolektyvams jis tęsiasi visus metus. ...
-
Ukrainiečių menininkas N. Karabinovych: savo darbuose norėjau pašiepti nostalgiją Sovietų Sąjungai29
Nikolay Karabinovych yra ukrainiečių menininkas, dirbantis Amsterdame ir Kyjive. Savo meninėje praktikoje jis daugiausia dėmesio skiria sudėtingiems Rytų Europos klausimams, kuriuos sprendžia pasitelkdamas įvairias medijas: vaizdą, muziką ir skulpt...
-
Prasideda festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo"
Vilniuje prasideda festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“, vėliau renginiai persikels į kurortą. ...
-
Mirė šiaulietis, audiovizualinio meno kūrėjas S. Pučinskas
Šeštadienį, rugsėjo 23-iąją, nustojo plakusi Sauliaus Pučinsko širdis. Šią liūdną žinia internete išplatindama pranešimą spaudai paskelbė Šiaulių miesto savivaldybė. ...
-
Atstovai: naikinant Klaipėdos kultūros ir meno tarybą nubraukiama bendruomenės patirtis7
Ketvirtadienį Klaipėdos tarybai ketinant svarstyti klausimą dėl Klaipėdos kultūros ir meno tarybos naikinimo, jos buvę ir esami atstovai teigia, jog taip paneigiami bendruomenės resursai ir sukaupta patirtis, griaunamas pasitikėjimas tarp kultūros be...