„Renkame lėšas toliau, vietą kaip ir turime išsirinkę, nusižiūrėję – rudenį ten atsodinome obelų sodą. Tai yra vieta Vilniuje, Karoliniškėse. Gavome leidimus iš savivaldybės sodui atsodinti ir tęsiame veiklą toliau“, – BNS sakė lėšų rinkimą organizuojančios viešosios įstaigos „Basos mamos“ atstovė, buvusi „valstietė“ Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Pasak jos, balandį planuojama kreiptis į sostinės savivaldybę, siekiant šį sodą pavadinti J. Marcinkevičiaus vardu bei jame įrengti paminklą.

„Pradėjome rinkti parašus, kad būtent sostinėje turėtų būti tas paminklas. Visoje Lietuvoje ieškome savanorių (parašams rinkti – BNS), tai čia šviežias toks procesas, kol kas turime gal apie 20 savanorių. (...) Mes tiesiog taip norime svariu pagrįsti, kodėl reikalingas tas paminklas“, – kalbėjo V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Jos teigimu, šiame sode galėtų vykti poezijos skaitymas, kultūriniai renginiai.

Gavę savivaldybės leidimą įrengti paminklą, visuomenininkai ketina skelbti konkursą.

„Lauksime tada skulptorių, architektų pasiūlymų ir leisime gal net visuomenei balsuoti ir išsirinkti“, – teigė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė BNS teigė, kad komisija tokį kreipimąsi svarstytų.

„Jei Vilniaus Istorinės atminties komisija gautų prašymą vienu ar kitu formatu įamžinti J. Marcinkevičiaus atminimą, tai, žinoma, prašymą, kaip ir visus prašymus dėl įamžinimo iniciatyvų, svarstytume. Turbūt komisijoje turėtume įsivertinti ir tai, kiek ir kokių atminimo ženklų J. Marcinkevičiui Vilniaus mieste jau yra ir ar dar yra poreikis naujiems poeto atminimo įamžinimo formoms“, – sakė politikė.

Viešos diskusijos parodė gana didelį visuomenės susiskaldymą, kas iš esmės neleidžia vienareikšmiai vertinti paminklo poreikio, todėl tolesnius vertinimus atliks Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija.

Iniciatyvos Vilniuje statyti paminklą J. Marcinkevičiui buvo ėmusis ir Lietuvos rašytojų sąjunga, norėjusi paminklą pastatyti rašytojo vardo skvere prie savo būstinės Vilniaus senamiestyje.

Jos skelbtą konkursą laimėjo „Architektūros linijos“ projektas „Trilogija“, tačiau visuomenėje tuomet atsinaujino diskusija dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės, iškeliant aspektą dėl jo prisitaikymo prie sovietinės sistemos.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas tuomet tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo. Dėl leidimo turi apsispręsti savivaldybė taryba, tačiau šis klausimas svarstytas nebuvo.

Kaip BNS sakė Rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, leidimas statyti paminklą tebėra įstrigęs savivaldybėje.

„Mes visus raštus savivaldybei dar pernai siuntėme, bet taip viskas ir stovi, dar jokio atsakymo negavome. Leidimo neturime“, – sakė ji.

Sostinės meras BNS teigė, kad jo pozicija dėl paminklo J. Marcinkevičiui poreikio nesikeičia.

„Viešos diskusijos parodė gana didelį visuomenės susiskaldymą, kas iš esmės neleidžia vienareikšmiai vertinti paminklo poreikio, todėl tolesnius vertinimus atliks Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija“, – sakė V. Benkunskas.

Savo ruožtu Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą 2030-uosius paskelbti J. Marcinkevičiaus metais. Tada bus minimos 100-osios rašytojo gimimo metinės.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.