Japonų lėkštėse – Lietuvos skonis

Skanus pristatymas

Savaitei perkopus į antrą pusę, Jaukiuose namuose Šančiuose pakvipo lietuviškos virtuvės patiekalais, kurių vilionėms nepavyko atsispirti. Lino gaminių parduotuvėlės svečiai gurkšnojo spanguolių kisielių, laužė šviežutėlę duoną, o viešnios iš Japonijos noriai ragavo keptų baravykų, silkės ir kūčios.

„Tai yra grūdų patiekalas, skirtas protėvių vėlėms vaišinti. Į kūčią dėjau riešutų, saulėgrąžų, kviečių, kruopų, aguonų, džiovintų spanguolių ir šiek tiek medaus. Žinoma, galima apsieiti ir be jo. Minimalus saldumas jausis nuo uogų“, – pasėmęs kupiną šaukštą deserto kaunietis Žygimantas Vaičius juo pavaišino Japonijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Yuriką Kakami.

Japonų skaitytojams ir ragautojams skirtoje K. Sasaki knygoje, kurios pristatymui Jaukiuose namuose ir buvo surengta vakarienė, Žygimanto ruoštos kūčios recepto nėra, tačiau versdami knygos puslapius skaitytojai sužinos, kas yra vėdarai, kuo ypatingos dzūkiškos bandos ir kodėl lietuviai taip pamišę dėl šaltibarščių.

„Viskas prasidėjo nuo bičiulės Ayos Kimuros. Iš jos sužinojau, kad viena kulinarė ieško lietuvių ir latvių, nes nori rašyti kulinarijos knygą. Pakalbėjus su K. Sasaki, gimė mintis apsilankyti tų žmonių namuose, drauge su jais gaminti patiekalus, fotografuoti juos ir aprašyti receptūrą“, – kalbėjo Jaukių namų šeimininkė Asta Kavaliauskaitė, nemažai prisidėjusi prie knygos kūrybos proceso.

Patiko: knygos pristatyme dalyvavusias viešnias iš Japonijos sužavėjo Žygimanto ruošti patiekalai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Susitikimai virtuvėse

Neseniai pasirodžiusiame leidinyje japonų kalba aprašomos trys Baltijos šalys. Kaip jau supratote, knyga ne apie Kauno pilį, Rygos senamiestį ar Toompea kalvą Taline, o apie gastronominius nuotykius, kuriuos autorė patyrė su trijų Baltijos valstybių žmonėmis. Taip knygos bendraautoriais tapo A. Kavaliauskaitė su namiškiais ir dar keli bičiuliai.

Vienas pirmųjų į savo namų virtuvę Keiko pakvietė Astos tėtis Viktoras. Jo čirškinti bulviniai blynai ir vištienos kepsnelis su daržovėmis keliavo į viešnios lėkštę, o patiekalų receptai – į jos knygą. Nors mėgsta eksperimentuoti ir išbandyti vis naujus patiekalus, Viktoras neslėpė, kad šie du jam pavyksta geriausiai, o ir knygos autorei jie labai patiko.

„Pamenu savo kulinarijos kelio pradžią. Pirmiausia bandžiau išvirti vištą. Žmonai išėjus į paskaitas, nusipirkau už rublį su kapeikomis. Nepagalvojau, kad prieš tai reikia išvalyti visus vidurius... antroji kulinarijos pamoka buvo labiau pasisekusi. Dalytei išvykus į kelionę, dukroms reikėjo kažką paruošti. Suraikiau daktarišką dešrą, pačirškinau bulves ir prašau – puikus patiekalas“, – bėgant metams, anot Viktoro, jo ranka įgudo, o ir akis tapo aštresnė.

Todėl dabar jam nereikia jokių receptų knygų. Labiausiai jis pasikliauja savo skonio receptoriais, o ne gramais ir mililitrais.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ragavo dzūkiškų bandų

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Užsienio kalbų instituto direktorė dr. Teresė Ringailienė Keiko nusivežė į Dzūkiją. Merkinėje knygos autorė paragavo gardžiųjų dzūkiškų šiuškių sviesto padaže ir garsiųjų dzūkiškų bandų. Knygos autorei buvo įdomu stebėti, kaip krosnyje ant džiovintų kopūstų lapų kepamas bulvių tarkių blynas vėliau suplėšomas, sudedamas į molinį indą, užpilamas spirgučių padažu, grietine ir dar pusvalandžiui stumiamas į krosnį. Sužavėta galutinio rezultato Keiko buvo tikra, kad bulvinį blyną japonai galės išsikepti ir be krosnies, o spirgučius su grietine – pakeisti sūrio padažu.

Pažintis su Terese Keiko leido patirti ir gardžiausio „Medučio“ skonį, kurį juodvi iškepė Šilainių bibliotekoje. VDU dirbanti Veronika su šypsena prisiminė ne tik gamybos procesą, bet ir įspūdingą kepinio kelionę. Išvykęs iš Kauno, aplankęs Rygą, pagal močiutės receptą gamintas „Medutis“ buvo suvalgytas Taline, per Estijos nepriklausomybės dieną.

„Mano šviesaus atminimo močiutė kepė labai daug tortų. Aš pildavau miltus, maišydavau, plakdavau. Esu jai dėkinga, kad ji man leido viską daryti kartu su ja“, – į Jaukius namus atnešusi tokį patį „Medutį“, kokį skanavo Keiko, anglų kalbos specialistė T. Ringailienė kvietė įvertinti, kaip jai pavyko iškepti šį sykį.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Cepelinų nevirė

Kaunietė Lina Jurėnienė kulinarijos knygos autorei parodė, kaip ruošiami tradiciniai lietuvių Kūčių stalo gėrimai – avižų, spanguolių kisielius ir aguonpienis su kūčiukais. Žygimantas, kurio kulinariniais sugebėjimais knygos metu galėjo įsitikinti visi susirinkusieji, Keiko pavaišino vėdarais ir kremine grybų sriuba.

„Pagalvojau, kad cepelinais Keiko tikrai kas nors pavaišins, bulviniais blynais – irgi. Taip šovė mintis kepti vėdarus“, – prieš tai, anot Ž. Vaičiaus, jis paruošė tirštą grybų sriubą.

Į ją kaunietis dėjo ne tik pievagrybių, bet ir Lietuvos miškų karalių – baravykų.

„Keiko patiko. Be to, aptarėme visas galimas patiekalo improvizacijas, nes kai kai kurių produktų rasti Japonijoje yra sudėtinga“, – Ž. Vaičius leido suprasti, kad japoniški šaltibarščiai, net jei ir būtų rožinės spalvos, greičiausiai savo skoniu skirtųsi nuo pirmtakų.