Kino ekrane atgimusi partizano J. Vitkaus-Kazimieraičio istorija įkvepia drąsai

Išankstinė filmo premjera įvyko trečiadienio vakarą kino teatre „Forum Cinemas Vingis“. Pirmieji filmą kartu su jo kūrėjais didžiajame ekrane žiūrėjo šauliai ir savanoriai, karininkai ir kareiviai. Į premjerą atvyko Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, lenktynininkas Benediktas Vanagas ir daugybė kitų.

Partizanų temą ne pirmą kartą savo karjeroje nagrinėjanti režisierė A. Zalanskaitė savo naujausiame filme pasakoja tikrą istoriją apie aukščiausio rango Lietuvos karininką, pulkininką leitenantą J. Vitkų-Kazimieraitį. Kartu su žmona ir šešiais vaikais palikęs pasitraukimo galimybę namuose, 1945 metais jis pasirinko kovą už Lietuvos laisvę. 

M. Bartaševičiaus nuotr.

Būtent nuo partizano sūnaus – Vytauto Vitkaus knygos „Kazimieraitis“ prasidėjo filmo režisierės pažintis su laisvės kovų istorija. A. Zalanskaitę užkabino knygoje publikuojami laiškų fragmentai, ji sukūrė pirmąjį savo dokumentinį filmą apie partizaną J. Vitkų-Kazimieraitį. Vėliau partizanų tema buvo plėtojama dokumentiniuose filmuose „Nenugalimas“ – apie Adolfą Ramanauską-Vanagą ir „Partizanas“ – apie Juozą Paliūną-Rytą.

„Praėjusių metų rudenį, kai paaiškėjo, kad veikiausiai rasti Juozo Vitkaus palaikai, aš, dūšioje perfekcionistė, pirmiausia sau uždaviau klausimą: negi dabar rodys mano pirmąjį karjeros blyną?! – pasakojo režisierė. – Šiame filme aš ir vėl žinau, ką daryčiau kitaip, geriau, bet man buvo labai svarbu iš laiškų ir atsiminimų sudėti ne tik Juozo Vitkaus, bet ir jo žmonos Genovaitės paveikslą. Paveikslą moters, kurios pasiaukojimas dėl mūsų laisvės yra ne ką mažesnis nei jos vyro. Man atrodo, kad mes apskritai per mažai kalbame apie to laikotarpio moteris ir tai, ką anuomet, išleidusioms vyrus į miškus, joms buvo lemta patirti“, – sakė A. Zalanskaitė.

M. Bartaševičiaus nuotr.

Ji teigia laisviems žmonėms kūrusi filmą apie laisvę: „Prieš jus stovi laisvės vaikas. Galiu drąsiai sakyti – laisvas žmogus. Mama mane vedėsi į visus Sąjūdžio mitingus, mažytė aš stovėjau Baltijos kelyje, Katedros aikštės mitinguose. Į pirmąją klasę žengiau jau laisvoje Lietuvoje. Tą sunkų sausio 13-osios rytą, kai žmonių vienybe, dainomis ir aukomis buvo padėtas taškas kruvinoje Lietuvos laisvės byloje, buvau prie Parlamento. Išgyvenau, kai rinkimus laimėjo Brazauskas, o ne Lozoraitis. Man studijuojant, Lietuva tapo Europos sąjungos ir NATO nare. Ir nors karštai diskutuojame, ginčijamės, kai kada galėtume nedvejoti, priimti sprendimus greičiau, vienas kitu labiau pasitikėti, esu tikra, kad Lietuvos laivelis plaukia teisinga, Vakarų kryptimi. Mūsų prioritetas šiandien – valstybės saugumas. Ir – Ukraina. Laisvės vaikų, taigi, mūsų kartos pareiga yra pažinti ir įsisavinti Lietuvos laisvės kovų istoriją ir perduoti ją ateities kartoms. Šis filmas yra bandymas tai padaryti“, – kalbėjo režisierė išankstinėje filmo premjeroje.

Dokumentiniame filme „Bučiuoju, Juozas“ rekonstruoti partizano pasakojimai, intymūs jo žmonos Genovaitės ir bendražygių prisiminimai persipina su dokumentine medžiaga, istorikų vertinimais ir šeimos liudijimais. Filme kalba J. Vitkaus sūnus Rimgaudas Vitkus, vaikaitis Gintaras Vitkus SJ, istorikas dr. Arvydas Anušauskas, karininkas ir Kazimieraičio palaikų paieškos iniciatorius Ernestas Kuckailis. Anų dienų tikrovę atkuria istorinės rekonstrukcijos scenos, kuriose suvaidino daugiau nei 50 aktorių. 

M. Bartaševičiaus nuotr.

Filmo pavadinimas – „Bučiuoju, Juozas“ tarsi pabrėžia intymų ir švelnų pasakojimo toną, juo labiau, kad partizanas savo laiškus žmonai, broliams ir mamai būtent taip ir pasirašydavo: „Bučiuoju, Juozas“, „Visų išsiilgęs Juozas“.

Partizano pasakojimą režisierė įdėjo į aktoriaus Dainiaus Kazlausko lūpas. Jo žmonos Genovaitės balsu prabilo aktorė Gabija Siurbytė. Bendražygį A. Ramanauską-Vanagą suvaidino aktorius Darius Petkevičius.

Vaidybinės dokumentikos filmas „Bučiuoju, Juozas“ Lietuvos kino teatruose – nuo rugsėjo 29 dienos. Filmo režisierė A. Zalanskaitė, vaidmenis atliko D. Kazlauskas, D. Petkevičius, G. Siurbytė, R. Lenartavičius, J. Matekonytė.