- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo kitų metų kultūros pasu naudotis galės ne tik klasės, kaip iki šiol, bet ir atskiri vyresnieji moksleiviai, o nuo 2024-ųjų iniciatyva galios ir priešmokyklinių grupių vaikams.
Kaip BNS sakė Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos atstovė Giedrė Čistovienė, bibliotekai perėmus kultūros paso administravimą, nuo sausio pradės veikti naujoji informacinė sistema, į ją bus įtraukta ir apie 15 Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Belgijoje ir kitose užsienio šalyse veikiančių lietuviškų mokyklų.
„Iki šiol kultūros paso paslaugas galėjo užsakyti tik mokykloje paskirtas jo koordinatorius. Dabar yra nusiskundimų, kad galbūt ne iki galo pinigai išnaudojami. Tų priežasčių yra įvairių, žmonių trūkumas, negebėjimas ištransliuoti. Dabar tą padaryti galės kiekvienas mokytojas ir 16 metų bei vyresni mokiniai“, – BNS sakė G. Čistovienė.
Pasak projekto vadovės, iki šiol kultūros paso pinigai būdavo skiriami mokykloms, ir kai kur kildavo problemų, jog dalis aktyvesnių klasių išnaudodavo pinigus, o kitos paslauga pasinaudoti nespėdavo.
Atnaujinus sistemą, naudojantis blokų grandinės technologijomis, kiekvienam vaikui bus automatiškai sukurta virtuali piniginė, ją jis su savimi galės išsinešti ir perėjęs į kitą ugdymo įstaigą. Sistema pakeis ligšiolinę, kai koordinatoriai ataskaitas turėdavo teikti rankiniu būdu.
Kultūros paso veiklos nuo 2024-ųjų bus finansuojamos ir priešmokyklinėms vaikų grupėms – nors virtualios piniginės jiems bus sukurtos jau kitąmet, kol kas veikloms biudžete pinigų nenumatyta.
G. Čistovienė sakė, kad nuo kitų metų atsiras ir specialus virtualus gidas – tam tikros rekomendacijos mokytojams bei moksleiviams. Taip pat bus sukurta motyvacinė sistema, kai už aplankytas skirtingas rekomenduojamas veiklas, pavyzdžiui, spektaklį, ekskursiją, muziejų, bus skiriami virtualūs ženkleliai.
Pasak jos, siekiama, kad kultūros pasas nuo šiol būtų kuo paveikesnis, o vaikai pažintų kuo įvairesnes sritis.
„Poveikis yra tuomet, kai yra sistema, kad vaikas per ketverius metus būtinai nueitų į teatrą, muziejų, į kitas kultūrines edukacijas. Gide esame apibrėžę, kokias sritis kokio amžiaus vaikai turi aplankyti ir kokiu gyliu jie turėtų pažinti. Tai bus geras dalykas ir tiekėjams, ir mokytojams“, – pasakojo projekto vadovė.
Vienam Lietuvos moksleiviui kultūros paso reikmėms šiemet buvo skirta 12 eurų. Iniciatyvoje įtvirtinta rekomendacija – 15 eurų. Vieno užsiėmimo kaina įvairuoja nuo dviejų–trijų eurų iki maždaug dešimties eurų moksleiviui.
Naujoji sistema veiks adresu naujas.kulturospasas.lt.
Kultūros paso iniciatyva veikia nuo 2018 metų, šiuo metu rinkinį sudaro per 3,8 tūkst. paslaugų. G. Čistovienės teigimu, šiuo metu paskelbtas naujas kvietimas paraiškoms dėl kultūros paso paslaugų, jų laukiama iki gruodžio vidurio. Tikimasi, kad paslaugas siūlys didžioji dalis dabartinių tiekėjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paryžiaus Dievo Motinos katedra vėl atsidarys 2024 metais, smailė bus atstatyta dar šiemet
Paryžiaus Dievo Motinos katedros (Notre-Dame de Paris) smailė bus atstatyta iki metų pabaigos, tačiau visiškas atidarymas po niokojančio 2019 metų gaisro neįvyks anksčiau nei prieš kitų metų Paryžiaus olimpines žaidynes. ...
-
S. Kairys neabejoja Operos ir baleto teatro konkurso skaidrumu, laimėtojos kompetencija8
Kultūros ministras Simonas Kairys neabejoja konkurso Lietuvos nacionalinio operos baleto teatro (LNOBT) vadovus skaidrumu, jį laimėjusios Laimos Vilimienės kompetencija. ...
-
Ukrainos literatūra: A. Liubka „Karbidas“
Ar tam, kad šalyje įvyktų svarbių pokyčių, pakanka uždegančios patriotiškos idėjos? Šį klausimą iš įvairių perspektyvų šmaikščiai ir genialiai nagrinėja ukrainiečių rašytojas Andrijus Liubka rom...
-
Atrinkus naują Operos ir baleto teatro vadovę kolektyvas sunerimęs dėl ateities7
Paskelbus apie konkursą laimėjusią naują Lietuvos nacionalinio operos baleto teatro (LNOBT) vadovę Laimą Vilimienę, teatro kolektyvas sako esantis sunerimęs dėl savo ateities ir jaučiasi neįvertintas. ...
-
Slaptoji menininkė2
Skiriu menininkams, kurie ieško savo kelio, ir tikrajam Džonatanui Žuvėdrai, kuris gyvena kiekviename mūsų. ...
-
Tyrimas: pusė kultūros įstaigų lieka nepasiruošusios koronaviruso ir panašioms krizėms
Pusė kultūros įstaigų išlieka nepasiruošusios dirbti sukrėtimų aplinkybėmis, parodė Vilniuje penktadienį pristatytas tyrimas apie COVID-19 pandemijos ir kitų krizių pamokas kultūros sektoriui. ...
-
Fantasmagoriškas Kauno miesto simfoninio orkestro gimtadienio koncertas
2005 m. vasario 5 dieną nuskambėjo pirmasis naujai suburto Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas, šiais metais kolektyvas pasitinka jau 18-ąjį gimtadienį, kasmet klausytojus nudžiugindamas naujomis programomis, įrašais ir koncertais s...
-
Klaipėdos muzikiniame teatre – netikėtumai6
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) vadovė Laima Vilimienė taps Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinė direktorė. Šią naujieną trečiadienį oficialiai paskelbė Kultūros ministerija. ...
-
Opera „Lokys“: mistinis trileris su pagoniškais užkeikimais
Visko persisotinęs šiuolaikinis pasaulis vis dažniau atsigręžia į prigimties ar žmogiškos esybės slėpinius, tad Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta opera „Lokys“ kaip niekada aktuali ir įtraukianti. Kaune vi...
-
V. Petrulis: architektūra – daugiau nei fasadai2
Geriau suprasti žmones ir jų gyvenimą skirtingais laikmečiais galima vien tik lėtai pasivaikščiojus miestų gatvėmis ir gerai įsižiūrėjus į namų fasadus. Pasak architektūros istoriko Vaido Petrulio, išmokus tinkamai „skaityti&...