Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti

  • Teksto dydis:

Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu.

Viešosios įstaigos „Dubingių pilies fondas“ steigėjais tapo kunigaikštis Maciejus Radziwillas, archeologas Albinas Kuncevičius, Molėtų rajono savivaldybė, Valdovų rūmų direktorius istorikas Vydas Dolinskas, advokatas Laimonas Skibarka, visuomenininkai ir vietos bendruomenės atstovai Virginija Dunauskienė, Eglė Ulienė, Vaidutė Navickaitė-Šakėnienė, Gintaras Grybėnas, Kęstutis Kaminskas, Laura Leškevičiūtė, Greta Valantiejūtė, Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų fondas.

Pasak fondo steigėjų, Dubingių pilis, kaip viena iš Radvilų giminės rezidencijų, turi didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę Lietuvai, todėl jos atkūrimas yra svarbus žingsnis išsaugant Lietuvos kultūros paveldą ir stiprinant  tautinę savimonę bei pasitikėjimą savo valstybe.

„Siekiant ją atkurti, įsteigtas „Dubingių pilies fondas“, kurio vienas pagrindinių tikslų – parengti pilies atkūrimo planą ir užsitikrinti finansavimą jo įgyvendinimui“, – teigiama pranešime spaudai.

Fondas taip pat žada šviesti visuomenę apie LDK ir Radvilų giminės istoriją, puoselėti Barboros Radvilaitės legendą Dubingių pilyje.

Planuojama, kad atgimusioje pilyje bus įkurtas muziejus, kuris veiktų kaip vienas iš lietuvių tautos valstybingumo, istorijos ir kultūros centrų.

„Manau, kad tai itin reikšmingas Radvilų giminės įvertinimas, kuriam pritariu ir palaikau, ir, kiek leis galimybės, dalyvausiu pilies atstatymo procese. Visa ši Dubingių bendruomenės susibūrimo ir Dubingių pilies atkūrimo iniciatyvos istorija man yra tik dar vienas įrodymas, kokia nuostabi yra lietuvių tauta“, – sakė M. Radziwillas.

Dubingių piliavietė, kur anksčiau stovėjo pilis, šiuo metu yra Asvejos regioninio parko teritorijoje, Asvejos ežero pusiasalyje, kuris ankščiau buvo sala.

Po Žalgirio mūšio LDK kunigaikštis Vytautas čia pastatė pilį, taip pat fundavo ir pastatė šv. Dvasios vardo bažnyčią. XVI amžiaus pradžioje piliavietė atiteko Radviloms. Nuo to laiko iki XVII amžiaus vidurio Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų giminės iškilimo ir suklestėjimo istorijos.

XIV–XVIII amžiais ši ant kalno pastatyta pilis buvo svarbus Lietuvos kultūros, pramonės, gynybos centras, ji taip pat mena karą su Kryžiuočių ordinu, reformaciją.

2003 metais pradėti Dubingių piliavietės archeologiniai tyrimai, jiems vadovavo A. Kuncevičius. Per penkerius metus atkasti Dubingių pilies fragmentai.

Pamatai restauruoti ir užkonservuoti, saugomi specialaus gaubto, tačiau, anot vietos bendruomenės, šiandien to nepakanka – uždengtų pamatų būklė ženkliai prastėja.

2009 metais Dubingių piliavietėje įkurtame Radvilų giminės panteone perlaidoti archeologinių kasinėjimų metu atrastų Radvilų giminės atstovų palaikai: du garsiausi giminės atstovai – LDK kancleris ir didysis etmonas, Barboros Radvilaitės brolis Mikalojus Radvila Rudasis bei jų pusbrolis, LDK kancleris ir didysis maršalka Mikalojus Radvila Juodasis, taip pat dar šeši giminės nariai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anoninui

Anoninui portretas
Nereikia tau čia viesinti savo Ligu ir silpnybiu

Anonimas

Anonimas portretas
silpnaprotystė ir vagystė viename
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Į Lietuvą atvežant parodą apie Kyjivo Rusią, prašoma užtikrinti 10 mln. eurų kompensaciją
    Į Lietuvą atvežant parodą apie Kyjivo Rusią, prašoma užtikrinti 10 mln. eurų kompensaciją

    Į Lietuvą atvežant parodą apie Kyjivo Rusios susikūrimą, eksponatų sugadinimo ar netekimo atveju Vyriausybės prašoma įsipareigoti atlyginti virš 10 mln. eurų. ...

    6
  • V. Čepas laužo stereotipus <span style=color:red;>(interviu)</span>
    V. Čepas laužo stereotipus (interviu)

    Po kelerių metų teismų maratono, kurio priežastimi tapo dokumentinis romanas „Siena“, jo autorius klaipėdietis, visuomenės veikėjas, rašytojas ir psichologas Vytautas Čepas ką tik išleido naują kūrinį. Tačiau ir romanas &...

    21
  • Bibliotekos atiduoda nurašytas knygas
    Bibliotekos atiduoda nurašytas knygas

    Nuo liepos 1-osios miesto bibliotekos nurašytas knygas gali atiduoti miestiečiams. Sekite naujienas ir nesnauskite, jei norite papildyti asmeninę biblioteką. ...

    6
  • Limitai – varomoji kūrybiškumo jėga
    Limitai – varomoji kūrybiškumo jėga

    Belgų choreografo, šokėjo, trupės „Not Standing“ meno vadovo Alexanderio Vantournhouto kūryboje kūnas ir daiktas tampa vienu nedalomu dėmeniu. Naudodamas scenos menams neįprastus objektus ir atsižvelgdamas į pirminę jų funkciją &...

    1
  • Skulptūros mieste: erdvė ir iššūkis
    Skulptūros mieste: erdvė ir iššūkis

    Kas yra viešasis menas? Pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad tai daugiakultūrių idėjų eklektika, kad ir kam dedikuojamas kūrinys, kad ir kur jis eksponuojamas, kad ir kokių intencijų būta jį kuriant ir komponuojant viešojoje erdvėje, ir, ...

    1
  • Ukrainiečių poetė J. Čornohuz: eilėmis įamžinu tuos, kurių netekome
    Ukrainiečių poetė J. Čornohuz: eilėmis įamžinu tuos, kurių netekome

    „Tikrąją Ukrainą galima pažinti per jos literatūrą“, – sako ukrainiečių poetė, karo medikė ir žvalgė Jaryna Čornohuz. Apsilankiusi Kauno literatūros savaitėje, ji priminė apie svarbią kovą, kurią ukrainiečiai šiandi...

  • Režisierės G. Griniūtės spalvos
    Režisierės G. Griniūtės spalvos

    Kino ir teatro režisierė, dramaturgė Greta Griniūtė šiuo metu gyvena Barselonoje, kur šių metų pradžioje viename miesto teatrų – „Theatre de Raval“ – pristatė pagal savo pjesę sukurtą ir pačios režisuotą spe...

  • Duoklė Lietuvos filatelistų bendruomenei: pašto ženkle įamžintas veiklos šimtmetis
    Duoklė Lietuvos filatelistų bendruomenei: pašto ženkle įamžintas veiklos šimtmetis

    Lietuvos paštas penktadienį išleidžia menininkės Augustinos Lubės kurtą pašto ženklą „Lietuvos filatelistų sąjungai – 100 metų“. ...

  • Žaislų nėrėjos be vąšelio ir siūlų iš namų neišeina
    Žaislų nėrėjos be vąšelio ir siūlų iš namų neišeina

    Šiais laikais nupirkti vaikui žaislą – juokų darbas, bet rasti tokį, su kuriuo mažasis norėtų ir keltis, ir gultis, ir dalytis dienos džiaugsmais – užduotis ne iš lengvųjų. Kaip tik tokius kuria Toma Martinaitienė ir Simon...

  • Kas mūsų laukia @eityje?
    Kas mūsų laukia @eityje?

    Akademinė bendruomenė Lietuvoje naudoja skirtingus lietuviakalbių mokslo šaltinių duomenynus – nacionalinius, institucinius, privačius – su skirtinga paslaugų pasiūla, skirtingu lankomumu ir panašiai. Vieną jų, @eitį (Ateiti...

    2
Daugiau straipsnių