Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė

Šiuo metu pastatas nenaudojamas priklauso Varėnos rajono savivaldybei, jame numatyta įrengti Merkinės krašto muziejaus patalpas. Pastatas saugomu valstybės paskelbtas kultūros ministro įsakymu

Pasak ministerijos, priimant sprendimą atsižvelgta į Varėnos rajono savivaldybės kreipimąsi. Jame teigiama, kad vietos bendruomenė ir savivaldybė stengiasi atgaivinti „Vazos“ namą bei pritaikyti jį bendruomenės kultūriniams ir verslo poreikiams. Siekiama atkurti istorinį pastatą pagal turimus istorinius šaltinius, teikti jame kultūros, bendruomenines ir apgyvendinimo paslaugas.

Anot ministerijos, paskelbus šį namą valstybės saugomu, atsiveria platesnės galimybės gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį objektui saugoti ir tvarkyti.

Pastatas vadinamas „Vazos namu“ arba „valdovų rūmais“, nes manoma, kad jame prieš mirtį buvo apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Vladislovas Vaza.

Pagal Kultūros vertybių registro duomenis, pastatas pradėtas statyti XVI amžiaus pabaigoje, jo savininkas buvo Merkinės burmistras Tomas Karlovičius. Po jo mirties XVII amžiaus pirmoje pusėje pastatą valdė italų kilmės Merkinės seniūnas Mikalojus Scipioni Kampo, kuris vėliau namą pardavė Prūsijos bajorui Tobiasui Popeliui, jam namas ir priklausė Vladislovo Vazos mirties metu.

XVII amžiaus viduryje namą įsigijo gydytojas Jonas Urbanovskis, o XVIII amžiaus pradžioje jo giminaitis Zigmantas Urbanovskis namą pardavė Merkinės jėzuitams. Po jėzuitų ordino panaikinimo amžiaus pabaigoje namas atiteko privatiems valdytojams, vėliau buvo išnuomotas, jo pirmame aukšte įrengta smuklė.

XIX amžiaus pabaigoje pastatą nusipirko Rusijos kazokų pulkininkas Kulinskis, kuris jį rekonstravo iš L formos į stačiakampio plano. Tarpukariu pastate veikė progimnazija bei valsčiaus valdyba. Sovietmečiu buvo įrengtas bendrabutis, atlikus rekonstrukciją pakeistas pastato vidus, sunaikinti fasado puošybos elementai.

Pernai valstybės saugomais buvo paskelbti keli dvarai: Lipliūnų dvaras Kėdainių rajone, Žemosios Panemunės – Šakių rajone, Drobiškių – Jonavos rajone ir Utenos. Tokį statusą taip pat įgijo Vilniaus Gaono mauzoliejus Vilniuje bei „Pažangos“ bendrovės pastatas Kaune, reprezentuojantis Kauno modernizmo architektūrą.

Anot ministerijos, šiemet skelbiant kultūros paveldo vertybes valstybės saugomomis, dėmesys bus skiriamas XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istoriją reprezentuojantiems objektams. Tokį statusą taip pat numatoma suteikti Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksui bei keliolikai archeologinių objektų (piliakalnių).