Knygą pristatęs V. Bareikis: čia sudėjau visą savo širdį

Įspūdžiais dalijosi dainininkas Vidas Bareikis.

– Kokia šios knygos atsiradimo istorija? Kodėl nusprendei, kad jau laikas parašyti knygą?

– Pirmasis įkvėpimas buvo mano klausytojai. Jie man labai dažnai rašydavo ir klausdavo, kad aš pagaliau surinksiu visus savo tekstus į knygą. Aš labai atidėliojau šį dalyką. Bet šiais metais sukako mano muzikinis dešimtmetis ir supratau, kad dabar laikas. Surinkau dainas, surinkau natas. Bet pradėjau galvoti, kad kiekviena daina gimė įdomiomis aplinkybėmis ir galima jas aprašyti. Taip atsirado knygos autobiografinė dalis. Tada galiausiai supratau, kad kiekviena iš dainų turi kažkokią motyvuojančią žinutę. Dainoje „Pusvalandukas“ kalbu apie vėlavimą, dainoje „Nervai“ – apie mūsų psichologinę būklę, o „Ežero dugne“ kalbu apie giliai paslėptas traumas, kurias reikia išsispręsti ir keliauti toliau į paviršių. Taip atsirado trečioji knygos dalis. Galiausiai gavosi didelės apimties, biografinis, motyvuojantis leidinys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Labai neįprastas knygos formatas. Joje visko tiek daug, bet viskas gražiai išplaukia iš vieno į kitą. Ar mes kalbame apie kūrybinį laikotarpį, ar apie visą gyvenimą apskritai?

– Apie visą gyvenimą. Per kiekvieną dainą aš prieinu prie savo kažkokių biografinių faktų. Daina „Pažiūrėk į mane, mama“ yra tik atspirties taškas panagrinėti mano santykį su tėvais, mano vaikystę. Kiekviena daina turi savo spalvą, knyga labai spalvota. Kiekviena daina yra kaip priežastis nagrinėti tam tikrą temą.

– Kas turėtų skaityti šią knygą? Ar tai orientuota į jūsų gerbėjus?

Gyvenime vertinu procesą, rezultatą.

– Knyga orientuota į jauną žmogų. Visai nesvarbu, ar jis klauso mano muziką, ar ne. Ši knyga jauniems, ieškantiems, sau klausimus užduodantiems žmonėms. Knygoje yra daug punktų, kuriuos aš ir pats kiekvieną dieną turiu pasikabinęs ant šaldytuvo ir bandau juos kas kartą iš naujo atrasti. Pirmajame skyriuje yra išdėliota mano dienos rutina.

– Rašyti knygą ganėtinai sudėtinga. Ar rašydavote, kai atsiranda kūrybinis įkvėpimas?

– Tiesiog yra dienos laikas darbams, kuriuos aš dažniausiai skiriu susitikimams. Šiuos dvejus metus tą laiką skyriau knygai. Pradžioje reikėjo išgroti visas natas, prisiminti, kaip skamba tos dainos. Turėjau natų redaktorę, su kuria buvo labai daug darbo. Turėjau labai gerą komandą su savimi. „Baltų lankų“ leidykla patikėjo manimi, išleido šią knygą pakankamai dideliu 2,5 tūkst. egzempliorių tiražu. Paskutinis etapas buvo, kad vis vartau knygą ir vis randu klaidų. Labai laukiau šio momento, kai šiame etape bus padėtas taškas. Jausmas, kai išėjau iš sandėlių su knyga rankose, yra su niekuo nepalyginamas. Esu išleidęs šešis muzikinius albumus, bet tai kažkas kito. Sudėjau visą savo širdį į šią knygą. Tikiu, kad žmonės tai pajaus.

– Ar gali būti, kad dar bus naujų knygų?

– Muzikantų pasaulyje šis klausimas – prakeiksmas. Kai patalpiname naują kūrinį, pirmas klausimas visada būna, kada išeis nauja daina. Nesakau, kad nerašysiu. Gyvenime vertinu procesą, rezultatą.