Daugėja norinčių grįžti emigrantų

Laučienės teigimu, toje grupėje žmonių, kurie užsienyje laiko save visateisiais tos šalies gyventojais, norinčiųjų grįžti skaičius išaugo dešimtadaliu.

Iš visų šiemet gegužę apklaustų asmenų, į Lietuvą gyventi norėtų grįžti 55,1 proc., daugiausia – samdomi darbuotojai ir namų šeimininkai, kurie gyvena užsienyje daugiau nei penkerius metus. Daugiausia norinčiųjų grįžti gyvena Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje.

Tarnybos direktorė Inga Balnanosienė sakė, kad, stebint norinčiųjų sugrįžti į Lietuvą gausėjimą, labai svarbu užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą tam, kad būtų paprasčiau grįžti.

„Labai svarbus susitelkimas, kad atvykę žmonės rastų vietą darželyje ir mokykloje savo vaikams, rastų integruotų vietų, nes vaikai labai dažnai nekalba lietuviškai ir jiems reikia pagalbos“, – aiškina I. Balnanosienė.

Pagrindiniai veiksniai, skatinantys apklausoje dalyvavusius respondentus svarstyti apie grįžimą į Lietuvą, – geras atlyginimas, garantuojantis stabilumą (61,7 proc.), šeima, draugai artimieji (53,4 proc.), galimybė dirbti mėgstamą darbą (30,1 proc.), kultūriniai ir politiniai pokyčiai visuomenėje (25,6 proc.).

36,7 proc. norinčių grįžti žmonių nurodė, kad juos tenkintų nuo 2 iki 3,5 tūkst. eurų atlyginimas „į rankas“.

Didžioji dalis – 60,3 proc. – apklaustųjų, nurodžiusių, kad nori grįžti į Lietuvą, dirba gamybos, pramonės, statybos ir nekilnojamojo turto srityse. I. Laučienė teigia, kad iš šių sektorių susigrąžinti piliečius yra itin svarbu, nes Lietuvoje trūksta būtent šių sričių specialistų.

36,7 proc. norinčių grįžti žmonių nurodė, kad juos tenkintų nuo 2 iki 3,5 tūkst. eurų atlyginimas „į rankas“. Be to, 52,2 proc. respondentų nurodė, kad neturi konkrečių reikalavimų darbovietei, juos motyvuoja finansinis stabilumas ir geras atlyginimas.

Pasak I. Laučienės, prieš trejus metus apklaustieji nurodė, kad norėtų tokio pat dydžio atlyginimo. Anot jos, apklausos rezultatai taip pat paneigia mitą, kad dauguma grįžusių emigrantų darbdaviams Lietuvoje keltų per aukštus standartus.

„Šitą mitą mūsų apklausa paneigė, nes didžioji dalis nurodė, kad apskritai neturi reikalavimų darbdaviui, jiems svarbu darbo užmokestis“, – teigė I. Laučienė.

Anot apklausos, 23,7 proc. respondentų parvažiavę į Lietuvą norėtų gyventi regionuose, o 24,1 proc. – didžiuosiuose miestuose.

18,9 proc. Lietuvoje norėtų dirbti gamybos ir pramonės sektoriuje, 13,6 proc. – klientų aptarnavimo sektoriuje, 13,6 proc. – statybos ir nekilnojamojo turto srityse, o 19,1 proc. norėtų turėti nuosavą verslą.