Kitą savaitę rinkėjai balsuos ne tik už prezidentą. Tai, kad vyks dar ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, skelbia kur ne kur tik neseniai atsiradusios reklamos.

„Komunikacijos referendumo dėl dvigubos pilietybės, sakyčiau, netgi nėra“, – šnekėjo komunikacijos ekspertė Berta Čaikauskaitė.

Bus sprendžiama, ar lietuviai, priėmę kitos, Lietuvai draugiškos, šalies pilietybę, gali išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Tam, kad referendumas įvyktų, prie balsadėžių susirinkti turėtų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šansai, kad tas referendumas įvyks, nėra labai dideli“, – teigė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Referendumas valstybei atsieina milijonus, tačiau pastangų, kad tie pinigai nenueitų vėjais, o savo balsą „už“ ar „prieš“ tauta iš tiesų išsakytų, mažai matyti.

„Tam reikia dirbti, skalambyti, pasakoti, kažką emocingai sakyti, o to nė pėdsako“, – nurodė „Vilmorus“ vadovas.

„Seime sutarėme, kad referendumas turi būti, tai yra būdas išspręsti mūsų piliečių klausimą. Tačiau politikų įsitraukimo ir partijų įsitraukimo matau gana vangiai“, – aiškino Seimo narė (TS-LKD) Dalia Asanavičiūtė.

Laisvės partija bandė įsitraukti. Socialiniame tinkle paskelbė agitaciją. Joje vaizduojama mama, kuriai referendumas esą svarbiau už degantį kūdikį. Tiesa, po to patiems laisviečiams, kaip patys įvardijo, teko gesinti gaisrą. Nuotrauką išėmė.

Panašu, kad tų, kuriems pilietybės išsaugojimo klausimas aktualiausias, referendumas per daug nejaudina.

„Šiuo metu yra apie 55 tūkst. užsiregistravę Lietuvos piliečių, kurie arba išvykę, arba gyvena užsienyje“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Tai reiškia, kad šiuo metu referendume balsuoti ketina tik kone šeštadalis visų užsienyje gyvenančių lietuvių.

„55 tūkst. yra labai gražus didelis skaičius. Skaičiuojama, VRK duomenimis, kad virš 300 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių balsavimo teisę, gyvena užsienyje. Iš tiesų galėtų būti daugiau“, – pabrėžė D. Henke.

Esą aktyviau agituoti likus vos mėnesiui iki referendumo nuspręsta, kad „temos aktualumas neišblėstų“.

„Palikti viską savieigai ir paskutiniam laikotarpiui. Vėlgi, turime suprasti, liko tik viena savaitė, ar užteks savaitės žmonėms išaiškinti tai, ko nepavyko išaiškinti nuo lapkričio mėnesio, nuo tada, kai buvo paskelbta apie referendumą? Mano nuomone, tikrai ne“, – aiškino komunikacijos ekspertė.

„Gana teigiamai vertinu, kadangi to informavimo tiek pirmajame etape, tiek dabar prieš pat referendumą informacijos yra“, – šnekėjo D. Asanavičiūtė.

Anot sociologų, susidaro įspūdis, kad referendumas ne dėl rezultato, o dėl „varnelės“ už padarytą darbą.

Taip pat primena referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą. Tiesa, kad žmonės ateitų prie balsadėžių, prireikė dabar jau sunkiai įsivaizduojamų metodų.

„Iki dabar prisimenu tą įtampą, dvi dienas tas referendumas turėjo vykti, šeštadienį mažai kas atėjo, atrodė, kad viskas žlugo. Kitą dieną įsijungė tie tinklai, pasiūlė už atėjimą alų arba šokoladą, arba skalbimo miltelius“, – pasakojo V. Gaidys.

O ir klausimo formuluotė tąkart buvo kur kas paprastesnė nei dabar.

Labai trūksta to paprasto žmogiško išaiškinimo.

„Tikrai nedaug žmonių yra politiškai ir teisiškai raštingi. Netgi tie, kurie raštingi, ta informacija yra ant tiek neaiški ir pati formuluotė. Labai trūksta to paprasto žmogiško išaiškinimo“, – teigė B. Čaikauskaitė.

Rinkėjų bus klausiama, ar pritaria 12 Konstitucijos straipsnio pakeitimui, kuris skambėtų taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.

Paprasčiau tariant, gyventojų klausiama, ar pritaria pačiam Konstitucijos keitimui. Tačiau paties įstatymo kaip konstitucija bus keičiama dar nėra. Dėl jo balsuotų Seimas jau po referendumo.

„Yra didelė tikimybė, kad atėję prie balsadėžių, pasižiūrės ir arba balsuos visiškai spontaniškai, arba nebalsuos“, – kalbėjo komunikacijos ekspertė.

‚Daug kas tikisi, kad bus formuluotė – ar pritariate pilietybės išsaugojimui, ar pritariate dvigubai pilietybei. Tokios formuluotės tiesiog teisiškai negali būti, nes turime pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį. Natūralu, kad neįmanoma kiekvienam suprasti“, – aiškino D. Asanavičiūtė.

Net, jei balsuoti ateis daugiau nei pusė visų rinkėjų, kad būtų leista išsaugoti dvigubą pilietybę, iš jų bent pusė, o tai yra maždaug 1 milijonas 200 tūkstančių, turėtų pasisakyti už.

Tuo pačiu klausimu referendumas buvo surengtas ir prieš ketverius metus, tačiau pilietybės išsaugojimui neužteko balsų.