– Nuoširdžiai tai nieko, visiškai nieko. Čia toks įprotis kaip prieš Kalėdas puošti eglutę ir apkabinėti visokiais blizgučiais. Tai tie žinomi žmonės yra kaip kalėdinės eglutės žaisliukai. Pati eglutė yra partinė struktūra, o žaisliukai – papuošalai, kurie gali tik pritraukt dėmesį. Iš esmės daug kartų esu aš kviestas dar prieš tai, kai mes įkūrėm Tautos prisikėlimo partiją. Mes galvojom, kodėl tie žaisliukai turi kaboti ant svetimų eglučių ir nusprendėm sukurti savo eglutę. Tie žmonės, kokie penki, visada būdavo, čia nieko naujo. Tik pakankamai retas tas vadinamas papuošimas dirba ilgiau negu vieną kadenciją.

– Kai jūs baigėte savo politinę karjerą, negi nesulaukėte ir vėl tų pabandymų pakviesti jus prisijungti prie kokios nors politinės partijos ir dalyvauti jų rinkimuose?

– Sulaukiu. Bet ne vieną kartą esu minėjęs, kad aš savo tėvynei atidaviau ketverius metus, kai sovietinėj kariuomenėj reikėjo tarnauti tik dvejus. Tai jaučiuosi, kad užsidėjau pliusą šitoj vietoj. Tai buvo labai sunkūs ketveri metai, nėr čia ką slėpti. Mes buvom nuo kovo 11-osios sudaryta koalicija, kuri išdirbo su nesugriuvusia vyriausybe visą kadenciją, mes buvom pirmieji. O dabar tie judėjimai nemaža dalim yra įkvėpti mūsų sėkmės, jie iš tiesų kviečia tuos žmones. Ir didžiąją jų dalį aš pažįstu asmeniškai. Aš nelabai suprantu, ko jie tikisi ir ką ruošiasi daryt. Mes matom vieną iš galimų – Aistę Pilvelytę. Ji eina Taikos koalicijoj su Mindaugu Puidoku sąraše. Tai, žinot, Aistė, aš ją puikiai pažįstu, jinai per daug protinga, kad eitų į tokio priekvailio kompaniją, bet, matyt, turi kažkokių kitokių interesų. Čia jau istorija parodys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gerai, partijos norai yra aiškūs, jos nori pritraukti kuo daugiau rinkėjų. Tačiau kitas klausimas, ar partija, bandydama „čiupti“ vieną, kitą, trečią žmogų, nerizikuoja? Kai pasikvieti žmogų, turi jį gerai pažinoti, juk jie gali imti ir išeiti, yra be patirties, gali ką nors prisidirbti. Ar dar blogiau – gali ateiti jau kažką negero padarę ir tai išaiškės tik patekus į Seimą. Tai didelė rizika.

– Tačiau, žiūrėkite, nereikia būti sportininku ar atlikėju, kad prisidirbtum ir vaidintum labai rimtą politiką. Prisiminkime skandalą, kai šiandien Seime buvo balsuojama dėl Andriaus Vyšniausko, kuris net buvo konservatorių frakcijos seniūnas. Tas šleifas pasiveja bet kurį, nesvarbu, ar buvai atlikėjas, nesumokėjęs mokesčių, ar sportininkas, vartojęs dopingą. Visko gali nutikti, bet dėl to nereikia kaltinti nepatyrusių žmonių iš sporto stadionų, ekranų ar scenos, nes norint būti niekšu, nereikia būti kažkokios profesijos.

– Jūsų nuomone, kas šiais metais vyksta kitaip nei anksčiau, palyginus su prieš tai buvusiais rinkimais, kai ruošiamasi jiems?

Nereikia būti sportininku ar atlikėju, kad prisidirbtum ir vaidintum labai rimtą politiką.

– Akivaizdžiai yra daug naujų gelbėtojų. Jei, sakysim, mus vadino aštuntais-dvyliktais, po mūsų atėjo nauji – Drąsos kelias, dar vėliau atsirado Lietuvos valstiečiai žalieji. Tai šiemet, jei gerai skaičiuoju, yra vos ne penki judėjimai. Žodžiu, tų gelbėtojų yra labai daug. Kas iš tiesų gerai? Kad jie vieni kitus tiesiog priverčia balsus už save išmesti į šiukšlių dėžę, nes, mano nuomone, tik du iš jų turi potencialą. Visi kiti daug triukšmaus, bet iš to didelio debesies tikrai nebus rezultatų.

– Politologai klausia, gerbiamieji, kur jūsų rinkiminės programos? Ar jūs jų irgi nepasigedote, o gal šiais metais jų tiesiog nereikia?

– Manau, jų seniai nereikėjo. Kai mes ėjome 2008 m., tiesiog viską suspaudėme į vadinamus dešimt Dievo įsakymų pagal politinius standartus ir to visiškai pakako. Jų niekas neskaito, jos niekam nėra įdomios. Šiais laikais jos seniai niekam nebeaktualios. Manau, kad jei kažkas ir prirašo kažką į programą, tai tik tam, kad formaliai galėtų pasakyti: štai, mūsų programa. Nieko esminio ir naujo ten nebūna. Tad toks labai paprastas dalykas. Negadinkit popieriaus.