Baltarusijos opozicijos lyderė provokacijomis vadina litvinizmo apraiškas

„Neseniai Lietuvos interneto portaluose buvo aptarinėjami nežinomų provokatorių teiginiai, kurie žemina Lietuvą ir lietuvius, patikinsiu jus, kad tokių antilietuviškų teiginių Baltarusijos visuomenėje nėra daug ir jie nereikšmingi. Provokatorių teiginiai yra absurdiški ir kelia pasipiktinimą“, – sako S. Cichanouskaja.

Baltarusijos opozicijos lyderės vaizdo kreipimasis buvo parodytas per Seime pirmadienį Ateities komiteto surengtą diskusiją apie litvinizmą – Lietuvos istorinį savarankiškumą kvestionuojančią ideologiją, kurią Lietuvos žvalgyba įvardija kaip radikalią baltarusiško nacionalizmo atšaką.

Antilietuviškų teiginių Baltarusijos visuomenėje nėra daug ir jie nereikšmingi.

„Mes neturime ir niekada neturėsime jokių teritorinių pretenzijų Lietuvai. Lietuvos teritorija ir Lietuvos valstybė priklauso tik lietuviams, jokių klausimų čia nekyla. Šių provokacijų tikslas yra pakenkti lietuvių ir baltarusių pasitikėjimui ir draugystei, siekiama mus suskaldyti, kad baltarusiai pasiduotų rusiškojo pasaulio įtakai“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

Ji teigė, kad Baltarusijos opozicija šią problemą vertina rimtai ir supranta lietuvių susirūpinimą savo saugumu, bet vylėsi, kad litvinizmo apraiškos tautų santykių nesugadins, o tik sustiprins.

Baltarusijos opozicijos lyderė taip pat teigė suprantanti Lietuvoje svarstomus siūlymus uždaryti sieną su Baltarusija, bet pabrėžė būtinybę palikti humanitarinį koridorių nuo Minsko režimo bėgantiems asmenims.

Nėra kito pasirinkimo, jei norime išgelbėti gyvybes ir išsaugoti laisvę.

„Nėra kito pasirinkimo, jei norime išgelbėti gyvybes ir išsaugoti laisvę“, – sakė S. Cichanouskaja.

Apie galimą sienos su Baltarusija uždarymą Lenkijoje ir Baltijos šalyse imta svarstyti, kai į šią šalį persikėlė keli tūkstančiai Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ narių, tačiau žuvus jos vadams dalis šios privačios grupuotės samdinių išvyko iš Baltarusijos.

Seimo Ateities komitetas diskusiją litvinizmo tema surengė siekdamas aptarti istorijos ir istorinės atminties problemas Lietuvos ir Baltarusijos tautų sąveikoje, radikalių praeities interpretacijų prevenciją, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Seimo Ateities komiteto pirmininko, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Raimundo Lopatos teigimu, litvinizmas iš esmės reiškiasi tam tikrų baltarusių opozicijos sluoksnių pretenzijomis į Vilnių ir Lietuvos istoriją.

„Lietuvos istorikai turėtų tapti „nematomo fronto“ kariais. Tai turėtų būti daroma ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu, pasitelkiant kitų šalių istorikus, ypač Lenkijos, rengiant tarptautines konferencijas, skelbiant publikacijas, kitaip tariant, visiškai izoliuojant litvinizmo ideologinį Baltarusijos pasakojimą per istorijos mokslą“, – pranešime cituojamas R. Lopata.

Socialiniuose tinkluose suaktyvėjus diskusijoms dėl litvinizmo ideologijos galimų grėsmių Valstybės saugumo departamentas rugpjūtį yra paskelbęs, kad litvinizmo šalininkų veikla gali padidinti tarpetninę įtampą Lietuvoje, tačiau nekelia realios grėsmės Lietuvos suverenitetui.

VSD teigia, kad litvinizmas yra radikali baltarusiško nacionalizmo atšaka, kurios vienos iš pagrindinių ideologinių nuostatų yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei ją valdžiusių kunigaikščių dinastijų baltiškos kilmės neigimas ir didelės Lietuvos teritorijos dalies, įskaitant Vilnių, priklausomybės kvestionavimas. Litvinizmo šalininkai teritorines pretenzijas reiškia ir kitoms su Baltarusija besiribojančioms valstybėms.

VSD tvirtina, kad ideologinė konfrontacija tarp lietuvių ir litvinizmo ideologijos paveiktų baltarusių nišiniuose istorijai skirtuose interneto resursuose tęsiasi jau daugiau kaip du dešimtmečius.