„Nevyriausybinės organizacijos priėmė pareiškimą (...), kuriuo paneigia šį konceptą, pasako, kad jis yra svetimas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu sakė Seimo laikinosios grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Baltarusių nacionalinės platformos narys Mikalajus Kvantalianis teigė, kad Seimo nariams adresuotą deklaraciją pasirašė keliolika Lietuvoje veikiančių visuomeninių organizacijų.

Be M. Kvantalianio atstovaujamos organizacijos, deklaraciją pasirašė viešoji įstaiga „Dapamoga“, Baltarusių kultūros taryba, viešoji įstaiga „Litvinai“ ir kitos.

„Dėl litvinizmo mes kategoriškai atmetame bandymus sukiršinti mūsų tautas. Tai kenksminga retorika, kurią rengia Kremliaus specialiosios tarnybos ir Lukašenkos režimas, jie siekia sukiršinti lietuvių ir baltarusių tautas“, – kalbėjo M. Kvantalianis.

Deklaracijoje nurodoma, kad pasirašiusios organizacijos pasisako už tarptautinę teisę ir prieštarauja bet kokioms teritorinėms pretenzijoms Lietuvai.

„Taip pat smerkiame Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir remiame Ukrainos teritorinį vientisumą pagal 1991 metų sienas“, – kalbėjo baltarusių atstovas.

Jis teigė, kad deklaracijoje taip pat nurodomas noras stiprinti Baltarusijos opozicijos bendradarbiavimą su Lietuvos valdžia ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

„Deklaracija patvirtina, kad mes už lietuvių ir baltarusių gerus santykius, dėkojame Lietuvai už pagalbą ir svetingumą, tikimės, kad mūsų tautos toliau klestės“, – kalbėjo M. Kvantalianis.

Kovą paskelbtoje žvalgybos grėsmių vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti Lietuvoje gyvenančią diasporą. Tarp jos atstovų yra ir radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų.

Kaip to pavyzdys nurodytas litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – pasireiškimas. Šie asmenys neigia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvai.

Žvalgyba akcentuoja, kad Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu siekiant skatinti priešpriešą tarp Lietuvoje prisiglaudusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų, o tokių nuostatų didesnis plitimas baltarusių diasporoje narių kenktų jų integracijai į Lietuvos visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą.

Žvalgyba taip pat įvardija, kad tarp baltarusių diasporos atstovų yra ir dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjų.