„Tą mes matėme aiškiai per Europos Parlamento rinkimus. Mes matome tuos veikėjus šiandien (Seimo – ELTA) salėje. Tie veikėjai yra antisemitiniai, dažnai antiukrainietiški, dažnai prorusiški. Jie ketina dabar būti išrinkti į naują Seimą, formuoti Vyriausybę. Kai kuriuos kairiosios partijos mano, kad čia viskas tvarkoje“, – iš parlamento plenarinių posėdžių salės tribūnos, atsakydamas į Seimo mažumos klausimus, teigė G. Landsbergis.

„Aš manau, kad tokių partijų, kurios yra už valstybę, yra pareiga pasakyti, jog šių (radikalių – ELTA) partijų būsimose koalicijose nebus. Vyriausybėse – nebus. Toks šiandien yra politinių jėgų uždavinys“, – sakė politikas.

Pirmiausiai, pažymėjo G. Landsbergis, į jo raginimus turėtų sureaguoti Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai, kurie ir yra laikomi vyksiančių Seimo rinkimų favoritais.

„Kviečiu kolegas ir bičiulius socialdemokratus išdrįsti ir pasakyti labai aiškiai, kad mes su radikalais į koalicijas neisime, kad tokios politinės jėgos neformuos Vyriausybės“, – apibendrino ministras.

Kviečiu kolegas ir bičiulius socialdemokratus išdrįsti ir pasakyti labai aiškiai, kad mes su radikalais į koalicijas neisime, kad tokios politinės jėgos neformuos Vyriausybės.

Konservatorių lyderis G. Landsbergis anksčiau Eltai yra teigęs matąs pavojų keliantį nedemokratinių jėgų stiprėjimą Lietuvoje. Dėl to, politiko teigimu, centro kairėje ir dešinėje esančios partijos galėtų tartis ir taip po rudenį vyksiančių rinkimų užkirsti kelią radikalioms jėgoms pateikti į valdžią. Tokius pareikšimą G. Landsbergis išsakė reaguodamas į socdemų užuominas apie galimą koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“.  Pastaroji ne kartą minėta kaip viena iš tikėtinų naujos valdančiosios daugumos narių. Tokias kalbas sustiprino Seimo rinkimų favoritais laikomų socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė užsiminusi, jog neatmestų galimybių formuoti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“.

Visgi V. Blinkevičiūtė praėjusį penktadienį paneigė savo anksčiau išsakytus pasvarstymus. Socialdemokratė patikino sunkiai įsivaizduojanti bendrą darbą koalicijoje su Konstituciją pažeidusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. Pasak jos, R. Žemaitaitis savo elgesiu peržengė ribas.

Savo ruožtu G. Nausėda LRT televizijos laidoje užsiminė, jog R. Žemaitaičio antisemitiniai pasisakymai ir tikimybė, jog politiko vedama partija gali būti kitame Seime, sulaukė reakcijos ir iš užsienio – šalies vadovas įvardijo vieną svarbiausių Lietuvos partnerių Vokietiją.

ELTA primena, kad šių metų balandį R. Žemaitaitis nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato. Politikas šį sprendimą priėmė po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Jeigu R. Žemaitaitis savo noru nebūtų atsisakęs posto, dėl jo likimo Seime būtų balsavęs parlamentas – pašalinus R. Žemaitaitį iš Seimo apkaltos būdu, jis negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų.

Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse – Seimo komisijos, svarsčiusios apkaltos klausimą, manymu, tokiais veiksmais politikas galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

G. Landsbergis: A. Kubiliui gavus gynybos portfelį EK, būtų ginami ir Lietuvos interesai

Buvusiam premjerui Andriui Kubiliui Europos Komisijoje (EK) gavus su gynyba susijusį portfelį, būtų ginami ir Lietuvos interesai, sako užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

„Išlaikydamas nuoseklumą, kai šitas klausimas pirmą kartą buvo užduotas, sakiau, kad Lietuvai yra vertingos pozicijos susijusios su užsienio politika ar gynyba, dėl to, kad jose neatstovaudami tiesiogiai valstybės intereso, ko daryti Komisijoje nevalia, mes galime ginti ir valstybės interesą“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis.

„Stiprindami instrumentus finansuoti gynybą, mes stiprinsime ir Lietuvos saugumą, taip kad Lietuvos interesas tame yra ir aš tą labai palaikyčiau“, – pridūrė jis.

Leidinys „Politico“ pirmadienį pranešė, kad, jo vertinimu, Lietuvos pasiūlytas kandidatas į EK A. Kubilius gaus komisaro saugumui, gynybos pramonei ir kosmosui portfelį.

Visgi Lietuvos diplomatijos vadovas negalėjo patvirtinti, kad A. Kubilius tikrai gaus būtent šį postą.

„Berods (EK sudėtis – BNS) turėjo būti patvirtinta šiandien, tačiau dėl kažkokių nežinomų priežasčių buvo nukelta į kitą savaitę, galbūt paskutinės minutės pakeitimai ir vyksta. (...) Esu girdėjęs tik užuominas, tačiau kažko konkretaus negalėčiau patvirtinti“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

A. Kubiliaus kandidatūrą į eurokomisarus Lietuva oficialiai pateikė praėjusią savaitę.

Lietuvos kandidatą į Komisiją oficialiai siūlo Vyriausybė, jai turi pritarti šalies vadovas ir Seimas. Kandidatui taip pat reikia sulaukti EK pirmininkės ir EP pritarimo.

Nauja EK darbą turėtų pradėti nuo lapkričio 1 dienos.