Jis tai sakė penktadienį po Vilniaus Rusijos forumo paklaustas, kaip vertina Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kaltinimus Rusijai dėl genocido Donbase.

„Tai, ką matome iš Putino ir jo aplinkos politinių pareiškimų – jis kėsinasi sunaikinti tautą. Ukrainiečių egzistavimo idėja jam yra nepriimtina. Iš čia ir kyla genocido terminologija. Apimtys, matyt, aiškės, jos nėra žinomos, bet kartais intencija, mėginimas prilygsta nusikaltimui jau savaime“, – žurnalistams teigė ministras.

Tai, ką matome iš Putino ir jo aplinkos politinių pareiškimų – jis kėsinasi sunaikinti tautą.

„Nepaisant to, kad yra buvę ir baisesnių nusikaltimų, bet jeigu intencija kartojasi, tai pavadinti galima taip pat“, – pridūrė jis.

Vienas Kremliaus kritikų Michailas Chodorkovskis teigė, kad genocido požymių esama.

„Mano galva, genocidas – teisinė sąvoka. Genocido požymių esama. Aišku, šiuo metu tai dar nėra Srebrenica, bet visai netoli iki jos“, – teigė opozicionierius.

Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 metų, forumą organizuoja Užsienio reikalų ministerija kartu su Rytų Europos studijų centru.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Maskvos pajėgų puolimas Donbase šį regioną gali padaryti negyvenamą, tuo pačiu jis apkaltino Rusiją trokštant paversti Rytų Ukrainos miestus pelenais.

„Visa tai, įskaitant mūsų žmonių deportaciją ir civilių masinius žudymus akivaizdžiai yra genocidas, vykdomas Rusijos“, – kasdieniame kreipimesi per televiziją kalbėjo prezidentas.

Rusija karą Ukrainoje pradėjo vasario 24 dieną.

Aiškių pažadų dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo kol kas neturime

Aiškių pažadų dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo pasikeitus saugumo situacijai regione Lietuva kol kas neturi, teigia užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Jo teigimu, be pagalbos Ukrainai klausimo mėginimai įtikinti valstybes dėl NATO rytinio flango, ypač Baltijos šalių, stiprinimo diplomatams buvo tarp sunkiausių darbų per pastaruosius kelis mėnesius.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Pasak ministro, Lietuvos gynyba turėtų būti ypač sustiprinta dėl geografinių ypatumų – atstumo iki Kaliningrado ir ilgos sienos su Baltarusija.

„Kol kas diskusijos yra tebevykstančios. Aiškių pažadų, kad kas bus padaryta ir kiek padaryta, mes neturime“, – penktadienį žurnalistams po Vilniaus Rusijos forumo Trakų rajone sakė G. Landsbergis.

Kol kas diskusijos yra tebevykstančios. Aiškių pažadų, kad kas bus padaryta ir kiek padaryta, mes neturime.

Anot jo, klausimo dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo šaknys „yra giliau“ – kaip šalys mato naują Europos saugumo architektūrą po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Baltijos šalys, pasak G. Landsbergio, siekia užtikrinti, kad „kiekvienas NATO teritorijos colis, kaip sakė JAV prezidentas, būtų realiai ir praktiškai ginamas“.

„To mes siekiame, kol kas tokio aiškaus supratimo nėra, nes, man rodos, yra šiek tiek tokio lūkesčio valstybių, kad galbūt tie pažeidimai, nepaisant vykstančio karo ir visko, kas vyksta Ukrainoje, gal jie nėra tokie gilūs ir gal kažkokia normalizacija galima, ir gal tada toks stiprinimas nėra būtinas“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Mes kalbame ne tik apie praktinius dalykus – kiek kokių tankų, kareivių kur reikia, bet ir apie tam tikrą požiūrių skirtumą, kas čia yra atsitikę“, – pridūrė jis.

Lietuva tikisi sprendimų dėl regiono sustiprinimo Madride birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

Baltijos šalys siekia, kad jose dislokuoti Aljanso tarptautiniai batalionai būtų sustiprinti iki brigados dydžio vienetų.

Nemato konkretaus B. Jonhsono siūlymo dėl alternatyvos NATO

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad Lietuva kol kas negavo konkretaus pasiūlymo dėl britų premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) idėjos kurti alternatyvą NATO.

Vis dėlto jis pabrėžė, jog šiuo metu reikia stiprinti esamą Aljansą.

„Nematėm jokio konkretaus pasiūlymo, neįsivaizduojame, koks yra jo turinys, kiek tai yra tikra ir rimta“, – penktadienį žurnalistams po Vilniaus Rusijos forumo sakė G. Landsbergis.

„Bet vis dėlto, (būtina – BNS) stiprinti NATO, spręsti tas dilemas, su kuriomis susiduriame, pavyzdžiui, Turkijos veto, neuždaryti durų, nepaneigti Ukrainos ir kitų valstybių galimybės įstoti į NATO – tai yra pati rimčiausia saugumo garantija ateityje – iki tol, kol Ukraina gali įstoti į NATO, padėti Ukrainai įstoti į NATO, o vėliau turėti NATO standartus atitinkančią kariuomenę ir gynybą“, – kalbėjo ministras.

Jis teigė manantis, jog tai yra realūs tikslai.

„Manau, kad tai natūraliai ir vyksta šiek tiek dėl to, kad matome, kaip su ginklų tiekimu, kai prasidėjo karas, natūraliai galėtume įvardinti tas valstybes, kurios pirmos tiekė ginklus, tai ir yra Ukrainos gynyba labiausiai suinteresuotas aljansas, grupė valstybių, tai jis galėtų darbą tęsti ir toliau“, – sakė ministras.

Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ remdamasis šaltiniais skelbė, kad B. Johnsonas pasiūlė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui kurti alternatyvų tarptautinį aljansą, kuriame be Jungtinės Karalystės ir Ukrainos galėtų būti Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva ir galbūt vėliau Turkija.

Pasak B. Johnsono, aljanso nares motyvuotų nepasitikėjimas Briuseliu ir nusivylimas Berlyno reakcija į Rusijos agresiją Ukrainoje.

Vis dėlto, Kyjivas jokios pozicijos šiuo naujo aljanso klausimu neišsakė.