Taip jis kalbėjo penktadienį susitikęs su Vilniuje viešinčiu Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo pirmininku Denisu Bečiroviričiumi.

„Lietuvos narystė Europos Sąjungoje tapo tikra sėkmės istorija, todėl nuosekliai remiame kitų valstybių eurointegracijos siekius. Tvirtai tikiu, kad Bosnija ir Hercegovina taip pat nusipelnė šito šanso“, – pasisakyme žiniasklaidai teigė G. Nausėda.

„Lietuva, kuri mini jau 20 metų ES ir NATO narystės sukaktis, yra pasirengusi padėti savo ekspertinėmis žiniomis ir dalintis patirtimis su Bosnija ir Hercegovina“, – pridūrė jis.

Jis taip pat pabrėžė siekį plėtoti glaudesnius tarpusavio ekonominius ryšius.

„Ypač žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuose. Tikiu, kad mūsų dvišaliuose santykiuose yra dar daug neatskleisto potencialo ir aktyviau bendradarbiaudami mes galėsime būti vienas kitam dar labiau naudingi“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas akcentavo, jog, karo Ukrainoje akivaizdoje ES plėtra yra įrankis užtikrinti saugumą ir stabilumą visoje Europoje, taip pat ir Vakarų Balkanuose.

„Šio karo pasekmės žalingos tiek Vakarų Balkanų regionui, tiek visai Europai. Turime remti Ukrainą iki pergalės, tęsti sankcijų Rusijai politiką ir remti taikos derybas Ukrainos sąlygomis. Tai svarbu mūsų visų saugumui“, – kalbėjo šalies vadovas.

Susitikimo metu D. Bečiroviričius dėkojo prezidentui ir Lietuvai už palaikymą, siekiant narystės ES ir NATO.

„Norėčiau išreikšti mano ypatingą pagarbą Lietuvai už jos nuolatinę pagalbą Bosnijai ir Hercegovinai. Esam nepaprastai dėkingi už tą pagalbą, kurios sulaukėme savo kelyje į pilnateisę narystę Europos Sąjungoje bei NATO“, – sakė D. Bečiroviričius.

Bosnijos ir Hercegovinos lyderis akcentavo, jog Šiaurės Europa tapo gerokai saugesne po to, kai Švedija ir Suomija prisijungė prie NATO, o dabar atėjo laikas sustiprinti Vakarų Balkanus.

„Vakarų Balkanai yra ta silpnoji Europos saugumo architektūros grandis. Būtent dėl to labai svarbu, kad Bosnija ir Hercegovina taptų NATO nare kiek galima greičiau“, – žurnalistams sakė D. Bečiroviričius.

Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo pirmininkas taip pat patikino, jog ir toliau rems Ukrainą.

„Bosnijos ir Hercegovinos pozicija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje yra akivaizdi – mes ir toliau solidariai remsime Ukrainą. Bosnija ir Hercegovina tvirtai remia Ukrainos suverinamumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą“, – pasakojo jis.

D. Bečiroviričius vylėsi, jog šalys ateityje glaudžiau bendraus ne tik ekonomikos, bet ir gynybos bei kultūros srityse.

„Artimiausiu metu mes norime gilinti bendradarbiavimą tarp mūsų dviejų valstybių stiprinant mūsų ekonominius ir politinius ryšius, stiprinant gynybos ir saugumo sričių bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą švietimo, mokslo, sporto bei kultūros srityse ir kitose“, – kalbėjo Bosnijos ir Hercegovinos lyderis.

Taip pat Lietuvos parlamentui išreikšta padėka už prieš 14 metų patvirtintą rezoliuciją dėl Srebrenicos žudynių.

„Tai yra dar viena priežastis, kodėl Bosnija ir Hercegovina nepaprastai gerbia draugišką Lietuvos valstybę“, – sakė D. Bečiroviričius.

Tai – pirmasis Bosnijos ir Hercegovinos lyderio vizitas į Lietuvą.

Vėliau penktadienį D. Bečiroviričius susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Ji pabrėžė, kad europinė integracija yra vienintelis kelias į valstybės bei jos žmonių sėkmę, saugumą ir ekonominės gerovės augimą.

„Niekas neturi teisės stabdyti šalies, kuri pasirinko judėjimą Europinės ir Euroatlantinės integracijos link, kuri siekia tapti visateise demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms ir teisės viršenybe grįstos bendrijos nare. Lietuva visada rėmė ES plėtrą ir tvirtai palaiko Bosnijos ir Hercegovinos narystės ES siekį“, – sakė ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė su Bosnijos ir Hercegovinos lyderiu tai pat aptarė saugumo situaciją, Rusijos karą prieš Ukrainą, būtinybę remti Kyjivą iki pergalės ir apginti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.

Premjerė pažymėjo, kad Lietuva puikiai mato ir supranta Rusijos keliamas grėsmes ir vis stiprėjančią hibridinę agresiją prieš visas demokratines valstybes, įskaitant Bosniją ir Hercegoviną.

D. Bečirovičius Prezidiumui pirmininkauja nuo kovo, šį kolektyvinį valstybės vadovo organą taip pat sudaro serbų atstovė Željka Cvijanovič ir kroatų atstovas Željko Komšičius.

Europos Sąjunga yra pritarusi stojimo į Bendriją deryboms su Bosnija ir Hercegovina bei pradėjusi derybas su Serbija, Juodkalnija, Albanija, Šiaurės Makedonija, Moldova ir Ukraina.