Jie taip pat kalbėjosi apie paramą Ukrainai, spaudimo didinimą Rusijai.

„Esame pasirengę su Europos Komisija aptarti konkrečias finansines paramos priemones, kurios leistų padidinti Lietuvos transporto sektoriaus ir uosto pajėgumus“, – sakė prezidentas.

Prezidentūros paskelbtame vaizdo įrašė G. Nausėda sakė, jog dėl subsidijavimo iš EK vadovės neišgirdęs pažado, jog toks sprendimas įmanomas, nes „ne taip EK įsivaizduoja problemos sprendimo būdą“, tačiau dėl infrastruktūros įrengimo galima rasti sutarimą.

„Mes su prezidente kalbėjomės apie tai, kad reikia spręsti infrastruktūros klausimą, jis lieka svarbus Šeštokų stotyje, ir visgi iškėliau klausimą dėl galimo subsidijavimo, nes suprantam, kad transportuoti per šį logistikos kanalą, per Klaipėdą, yra gerokai brangiau negu per tą patį Gdanską. Antruoju klausimu EK prezidentė nepažadėjo, kad galimi sprendimai, (...) tuo tarpu infrastruktūros klausimu viskas buvo priimta domėn ir manau, kad šituo klausimu galėsime rasti tam tikrą sutarimą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, suprantama, kad pagrindinis grūdų tranzito kelias eina per Rumuniją, ir, jei situacija leistų, Juodąją jūrą, bet Klaipėda turi būti kaip alternatyva, ir „kartais ta alternatyva gali tapti vos ne svarbiausiu tranzito kanalu“.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų kontrolės perkėlimo iš Ukrainos–Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą yra tik pirmasis žingsnis lengvinant šių krovinių eksportą per Lietuvos uostamiestį.

Vėliau kreipdamasis į Europos politinės bendrijos (EPB) formato dalyvius, G. Nausėda teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje „pakeitė pasaulį, išryškindamas būtinybę aktyviai ginti demokratijos vertybes, šalių teritorinį vientisumą ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką“.

Jis taip pat ragino glaudinti ryšius tarp Europos Sąjungos, NATO ir šalių partnerių, keistis gerąja praktika, panaudojant jau egzistuojančius koordinavimo instrumentus ir programas, išlaikyti ir stiprinti paramą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai.

„Mūsų bendra pareiga – atremti Rusijos agresiją ir kartu įveikti jos keliamus saugumo, ekonominius ir socialinius iššūkius. Taip pat turėtume atidžiai stebėti Kinijos veikimą tarptautinėje erdvėje. Turime stovėti tarptautinės tvarkos, demokratijos ir žmogaus teisių sargyboje“, – kalbėjo G. Nausėda.

EPB susitikimas vyksta trečią kartą. Jame dalyvauja 44 Europos valstybių vadovai, taip pat Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkai.