„Man atrodo, kad svarbiausia yra prielaidų mažinimas pačių ten, kur tai yra įmanoma, nes yra daug santykio su valstybe aspektų, kur galima sumažinti galimybes sukurti terpę, kad kažkas turėtų atsilyginti už tai, kas ir taip priklauso mokesčių mokėtojui. Tarkime, per elektronines priemones, paslaugas, IT sprendimus, kas tikrai mažina korupciją objektyviai“, – žurnalistams antradienį sakė premjerė.

Ji taip pat sakė, kad prie to prisidėtų deramas valstybės tarnautojų darbo vertinimas, pagarba tiems darbuotojams, kurie savo pareigas atlieka gerai. I. Šimonytė taip pat teigė, kad kovoje su korupcija svarbus ir politikų pavyzdys.

„Taip pat manau, kad yra labai svarbu, kad politikai savo elgesiu, savo veiksmais labai aiškiai demonstruotų, kad yra nulinė tolerancija korupcijos atvejams ir jeigu tokie atvejai iškyla, jeigu reikia kažką ištirti, niekas nieko nedengia, negina“, – sakė premjerė.

Taip pat manau, kad yra labai svarbu, kad politikai savo elgesiu, savo veiksmais labai aiškiai demonstruotų, kad yra nulinė tolerancija korupcijos atvejams.

Ji taip pat svarstė, kad gyventojų požiūrį į korupciją ir jos paplitimą kartais lemia plačiai viešojoje erdvėje skambantys korupcijos atvejai.

„Man atrodo, čia mes turime šiokį tokį neatitikimą tarp to, ką galvojame, ir kas yra realybėje. Nes kai žmonių klausiama paprastai, ar korupcija yra didelė, žmonių pirmas atsakymas tarsi yra „taip, didelė“, bet kai paklausiama, ar tu pats esi savo gyvenime susidūręs su konkrečia situacija, tai labai daug žmonių sako, kad ne, nesu asmeniškai susidūręs, bet žinau. Iš kur žinau? Turbūt iš to, kad labiausiai kontempliuojame viešą lauką ir tikrai tos visos istorijos, kurios atsitinka, jos yra pakankamai viešos, plačiai aptariamos ir galbūt sudaro tokį vaizdą, kad paskui gali viską suprimityvinti iki teiginio „visi vagys“, nors akivaizdu, kad taip nėra“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus antradienį pranešė, kad beveik penktadalis pacientų – 19 proc. – prisipažįsta davę kyšį valstybinėse klinikose ar ligoninėse, ketvirtadalis (25 proc.) – bent kartą pasinaudoję turimais asmeniniais ryšiais.

Organizacijos rengiamo Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, kyšininkavimo sveikatos apsaugoje lygis Lietuvoje – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo ruožtu teigia, kad šis korupcijos barometras rodos, jog kyšininkavimo lygis mažėja, tačiau kai kurios rizikos išlieka aktualios.

„Aktualūs išlieka nepotizmo, favoritizmo, interesų konfliktų rizikų valdymo klausimai“, – BNS atsiųstame komentare sako sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Pasak jo, teigiamos tendencijos matomos kalbant apie pasiryžimą pranešti apie korupcijos atvejus – pusė Lietuvos gyventojų yra pasiryžę tai daryti ir tai atitinka ES vidurkį. Taip pat 58 proc. gyventojų sutinka, kad jie gali lemti pokyčius kovoje su korupcija.

„Matome, kad einame teisinga linkme, nes naujasis Korupcijos prevencijos įstatymas būtent ir siekia sustiprinti kiekvienos institucijos atsakomybę ir lyderystę, siekiant skaidresnės Lietuvos“, – teigia STT vadovas.

Per ketverius metus bendras kyšininkavimo lygis viešajame sektoriuje Lietuvoje sumažėjo 7 proc. (nuo 24 proc. 2016 metais iki 17 proc. pernai). Šiuo metu aukščiausias kyšininkavimo lygis ES – Rumunijoje (20 proc.), Bulgarijoje (19 proc.), Vengrijoje ir Lietuvoje (po 17 proc.). Mažiausias – Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje (po 1 proc.). Europos Sąjungos vidurkis – 7 proc.

Duomenys šiam tyrimui surinkti vykdant gyventojų apklausas telefonu.