Ką daryti, kad ligoniai pagaliau būtų gydomi taip, kaip ir kitose valstybėse? Ar politikai, kurie partijose nors kiek nutuokia apie mediciną ir sveikatos sistemą, bent nusimano, ką reikėtų pakeisti?

Priminė S. Skvernelio ligą

Kaip rašo „Lietuvos rytas“, prieš penkerius metus tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio onkologinė liga taip supurtė valdininkus, kad dalis naujausių vaistų kone akimirksniu atsidūrė kompensuojamųjų sąraše. Bet po to  Lietuva inovacijoms atsuko nugarą ir įsitvirtino Europos uodegikaulyje.   

„Kad Lietuvoje labai blogai, iliustruoja ir tai, jog šiuo metu iš 48 naujai registruotų onkologinių kompensuojami tik trys. Net ES statistinių suvestinių apačioje esančioje Rumunijoje jų kompensuojama tris kartus daugiau nei Lietuvoje –  9, o ES vidurkis yra 25. O juk pagal sveikatos sektoriui skiriamas lėšas Lietuva lenkia savo kaimynes – Lenkiją, Latviją, Estiją“, – taip situaciją apibūdino Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

Kad Lietuvoje labai blogai, iliustruoja ir tai, jog šiuo metu iš 48 naujai registruotų onkologinių kompensuojami tik trys. Net ES statistinių suvestinių apačioje esančioje Rumunijoje jų kompensuojama tris kartus daugiau nei Lietuvoje –  9, o ES vidurkis yra 25.

Tokią situaciją, pasak jos, gali pakeisti nebent asmeninės aukštus postus užimančių valstybės pareigūnų ar jų artimųjų sveikatos bėdos.

„Situacija buvo pagerėjusi, ir daug inovatyvių vaistų iš rezervinio sąrašo buvo perkelti į kompensuojamųjų sąrašą 2020-ųjų balandį – praėjus pusmečiui po to, kai tuomečiam premjerui Sauliui Skverneliui buvo diagnozuota onkologinė liga. Tačiau netrukus vėl viskas  įklimpo į biurokratijos pelkę – stojo rutina. Įsigaliojo nauja vaistų kompensavimo tvarka – naujos taisyklės. Farmacijos įmonių paraiškos vaistams kompensuoti Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) buvo svarstomos ypač lėtai“, – „Lietuvos rytui“ teigė N.  Čiakienė.

Ligoniams – nevilties dozės

Nėra pinigų. Būtent jų stygiumi teisinasi valdžios institucijų atstovai akcentuodami, kad Lietuva nėra turtinga valstybė.

„Bet juk Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas surenkamas puikiai, nepaisant to, kad valstybė už savo draudžiamus asmenis moka gerokai mažiau, nei už privalomąjį sveikatos draudimą susimoka dirbantieji. Ignoruojama ir tai, kad išlaidos inovacijoms yra investicija į žmonių sveikatą, nes naujieji vaistai padeda žmonėms ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir geresnę gyvenimo kokybę“, – kalbėjo N. Čiakienė.

„Blogai ir tai, kad nėra jokio aiškumo, kada kitose šalyse kompensuojamas inovatyvus gydymas taps prieinamas ir Lietuvoje. Nepateikiama jokios informacijos, kada – po pusmečio, metų ar kiek vėliau – valstybė skirs lėšų vienam ar kitam preparatui“, – sakė POLA vadovė. 

Regi ekonomines priežastis   

Ką keistų sveikatos sistemoje nors kiek besiorientuojantys politikai, kad ir mūsų valstybėje ligoniai turėtų tokias pačias galimybes gydytis naujausiais vaistais, kaip ir kitose Europos šalyse?

„Prieš rinkimus galima visko prižadėti, bet realybė yra tokia: mūsų valstybė, Latvija, Estija ir kitos mažesnės ES šalys yra silpnesnėje pozicijoje, nei didžiosios“, –  sakė parlamentarė, Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė.

M. Danielės teigimu, Lietuvoje gydymo inovatyviais vaistais situacija taptų palankesnė pacientams, jeigu tam tikrais atvejais būtų leidžiama naudoti PSDF biudžete numatyto rezervo pinigus.

Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdybos narės Rasos Kiūdytės, šiuo metu vienas dirbantis asmuo per metus vidutiniškai sumoka 1687 eurus į PSDF, vienas savarankiškai įmokas mokantis asmuo – 704 eurus, o valstybė už savo piliečius sumoka 537,7 euro.

„Šiandien valstybė apiplėšinėja savo piliečius nepakankamai finansuodama sveikatos priežiūros paslaugas ir skurdina mūsų sveikatos sistemą. Tinkamai ją finansuojant tikrai atsirastų lėšų ir inovatyviems vaistams“, – teigė R. Kiūdytė.

Vaistus neretai sunaikina

Konservatorius Linas Slušnys, dirbdamas Seimo Sveikatos reikalų komitete, regi ir tai, kaip deginami PSDF biudžeto pinigai.

„PSDF biudžetas šiuo metu sudaro per 3 mlrd. eurų. Jis – nemenkas. Taigi inovatyvūs vaistai pasiektų daugiau ligonių, jeigu perskirstytas PSDF biudžetas ir peržiūrėtas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Jame turėtų nelikti „smulkmės“ – santykinai pigių vaistų. Jų dozė mėnesiui kainuoja vos kelis eurus, tačiau jie suėda daugybę vaistams kompensuoti skirtų lėšų“, – „Lietuvos rytui“ argumentavo L. Slušnys.

Pasak jo, yra ir dar viena teorinė galimybė inovacijoms finansuoti – tokius vaistus konsoliduotu būdu pirkti visoms ES šalims.

Tiktų ir cukraus mokestis

Socialdemokratas, Vilniaus miesto tarybos narys Saulius Čaplinskas priminė: finansavimo bėdos yra užprogramuotos jau pačios valstybės nuostatose, nes Lietuvoje sveikatos apsaugai skiriama vos apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu ES šalių vidurkis – 10 proc.

„Tai – pradžių pradžia, atitolinanti Lietuvą nuo galimybės ligonius gydyti inovatyviais vaistais. Pasigendu ir išlaidų higienos. Taip pat egzistuoja ir perteklinio sergamumo  ir perteklinės hospitalizacijos  problema, kurią sukelia   neefektyvi ligų prevencija ir vėlyva jų diagnostika. To pasekmė –  sudėtingas ir brangus gydymas“, – teigė S. Čaplinskas.

Pasak jo, sprendimai  dėl inovatyvių vaistų kompensavimo stringa, o biurokratinėms procedūroms trūksta skaidrumo ir aiškumo.

„Mūsų valstybė gali daug ką padaryti, imdama pavyzdį iš kitų šalių. Pavyzdžiui, Lenkija yra įvedusi cukraus mokestį saldiems gaiviesiems gėrimams, o surinktos pajamos pervedamos į Nacionalinį sveikatos fondą ir yra skiriamos su nutukimu susijusioms ligoms gydyti, žmonėms šviesti, ligų profilaktikai“, – „Lietuvos rytui“ sakė S. Čaplinskas.

Trūksta vadybinių sprendimų

„Pirmiausia – stipri ekonomika, nes ji sudaro sąlygas tam tikram kiekiui sveikatos ar švietimo paslaugų įsigyti. Antra – sveikatos draudimo mokesčių perskirstymas“, – „Lietuvos rytui“ sakė Liberalų sąjūdžio Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas, Joniškio ligonio direktorius Martynas Gedminas.

Pasak jo, derėtų nepamiršti ir ekonominio naudingumo kriterijaus. Vertėtų inovatyvius vaistus pirkti kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis, ir už didelį kiekį gauti jų gamintojų nuolaidas.  Ir derėtų remtis kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos ar Lenkijos rekomendacijomis, kokius inovatyvius vaistus  kompensuoti, kad tas procesas pagreitėtų.

„Reikia vadybinių sprendimų, kad sveikatos draudimo pinigai pasiektų žmones, kurie juos moka.  Sveikatos draudimo  modelį reikėtų liberalizuoti,  kad pats  žmogaus nuspręstų, kam panaudoti dalį jo paties sumokėtų pinigų, o kitą dalį skirti retoms ligoms, onkologinėms ligoms, daugybinėms traumoms gydyti“ , – teigė jis.

M. Gedminas teigė palaikantis papildomas mokestines priemones, kurios turėtų būti taikomos tabakui, alkoholiui,  cukrui.