Šalies vadovas taip pat ragina centrinę valdžią apskritai regionams skirti daugiau dėmesio, finansinių išteklių.

„Tas naratyvas yra skleidžiamas nuolat, Rusija skiria didžiulius žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad lemtų tam tikrą iškreiptą suvokimą Vakarų visuomenės apie tai, kas vyksta Ukrainoje, kokie yra Rusijos kėslai“, – Regionų forume Vilniuje žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, reikia artimesnio ryšio su žmonėmis, neskirstant jų į gyvenančius Pietų, Šiaurės, Vakarų ar Rytų Lietuvoje, tačiau kartais esą sunku identifikuoti, kaip gyventojus pasiekti, nes Eduardo Vaitkaus rinkėjas Šalčininkų ar Visagino rajone gali paprasčiausiai neateiti į susitikimus.

„Dėl tos priežasties turime skirti gerokai didesnį ne tik šiaip dėmesį, bet ir finansinių išteklių skirstymo prasme, Vyriausybės ir centrinės valdžios institucijų dėmesio prasme, tiesiog suprasti, kad šie regionai yra specifiniai, todėl ir mūsų politika jų atžvilgiu turi būti specifinė“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak jo, svarbiausia, kad minėtuose regionuose būtų darbo, ekonominės perspektyvos, tuomet žmonių optimizmas „virstų labiau stipriu integracijos į Lietuvos visuomenę veiksmu“.

Medikas E. Vaitkus, gegužę prezidento rinkimuose surinkęs 7,31 proc. balsų, liko penktas iš aštuonių kandidatų. Didelio palaikymo jis sulaukė Šalčininkų rajone, kurio 90 proc. rinkėjų antrame ture balsą atidavė už G. Nausėdą.

Per prezidento rinkimų kampaniją E. Vaitkus pasisakė už aukščiausių politinių kontaktų atnaujinimą su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija, taip pat Baltarusija. Jis tvirtino, kad Rusija nekelia grėsmės Lietuvai, kritikavo Lietuvos narystę ES ir NATO.

Šitoje vietoje turime atsisakyti konkurencinio principo.

„Turime atsisakyti konkurencinio principo“

Naujame politiniame sezone G. Nausėda sakė besitikintis geranoriškesnio, darnesnio ryšio tarp centrinės valdžios ir vietos savivaldos.

„Šitoje vietoje turime atsisakyti konkurencinio principo. Centrinė valdžia negali žvelgti į vietos savivaldą kaip į instituciją, iš kurios reikia paveržti kiek galima daugiau arba suteikti kiek galima daugiau pareigų nesuteikiant finansinių išteklių“, – sakė prezidentas.

„Tai nėra visai sąžiningas žaidimas ir manau, kad šitą bendradarbiavimo modelį turime keisti iš esmės ir tikiu, kad jį galėsime pakeisti“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos iniciatyva kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) rengiamas Regionų forumas vyksta šeštą kartą.

Prezidentūros Kolonų salėje vykstančioje pirmojoje renginio dalyje numatoma aptarti Lietuvos kelių infrastruktūros, būsto politikos perspektyvos, savivaldybių investicijų ir finansavimo klausimus.

Baltojoje salėje vyksiančioje antroje forumo dalyje bus diskutuojama apie nacionalinę regioninę politiką ir jos perspektyvas.

G. Nausėda siūlo steigti Regionų ministeriją

Prezidentas G. Nausėda siūlo steigti ministeriją, kuri rūpintųsi regioninės politikos formavimu, regioninių tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimu bei nacionalinio lygmens koordinavimu tarp ministerijų.

„Mums tikslinga apsvarstyti idėją ministerijos, kurios pagrindinis tikslas būtų nacionalinės regioninės politikos formavimas, regioninių tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimas ir, kas ypač svarbu, nacionalinio lygmens koordinavimas tarp ministerijų“, – Prezidentūroje trečiadienį vykusio šeštojo Regionų forumo metu kalbėjo šalies vadovas.

„Regionų ministerija galėtų ne tik perimti funkcijas iš dabartinės Vidaus reikalų ministerijos (VRM), taip pat kitų ministerijų, bet ir užtikrinti, kad nacionalinė politika geriau atitiktų regioninės politikos tikslus ir vietos gyventojų lūkesčius. Tokia ministerija galiausiai taptų horizontaliosios regionų politikos ašimi, mums visiems ieškant Lietuvos žmonėms reikalingų sprendimų“, – pabrėžė prezidentas.

Jis teigė nematantis pagrindo visas valstybės įstaigas ir toliau koncentruoti Vilniuje.

„Kai bandėme į Kauną perkelti Žemės ūkio ministeriją, tai vyko be tinkamo pasirengimo, neatlikus būtinos analizės ir paskaičiavimų, nepaisant darbuotojų nuomonės. Galutinis rezultatas, kaip žinome, nebuvo sėkmingas, tačiau jis neturėtų sukompromituoti pačios idėjos“, – pabrėžė prezidentas.

Pasak jo, šiuo metu formaliai už regioninės politikos įgyvendinimą atsakinga visa VRM, tačiau realiai – nedidelė komanda ministerijos viduje.

„Tai nėra ministerijos problema. Tai – mūsų visų problema, kad tokiai svarbiai politikos sričiai ilgą laiką neskyrėme pakankamai dėmesio ir išteklių“, – kalbėjo prezidentas.

Anot G. Nausėdos, reikalinga kurti išmanesnę ir efektyvesnę nacionalinę regioninę politiką, nes atskiroms ministerijoms imantis pertvarkų savo atsakomybės lauke neretai neatsižvelgiama į konkrečių bendruomenių, kaimų, miestelių, miestų, savivaldybių poreikius.

Šalies vadovo teigimu, dabartinė regioninė politika primena „plonais siūlais sutvirtintą atskirų projektų tinklą, o ne vientisą audinį“. Pasak jo, regioninės strategijos klausimai lieka biurokratiniu formalumu, o taip pat tinkamai neveikia ir šiandieninis regioninės plėtros finansavimo modelis.

„Programos toliau projektuojamos iš viršaus į apačią, trūksta horizontalaus tarpžinybinio koordinavimo nacionaliniu lygiu, kaip ir elementaraus dėmesio ir išteklių, kurie padėtų užtikrinti sklandų Europos Sąjungos fondų investicijų programos veikimą“, – teigė prezidentas.

Anot jo, valstybė turi išradingai ieškoti būdų investuoti į regionus, o patiems regionams turi būti suteiktos sąlygos patiems planuoti savo ateitį ir investuoti.

G. Nausėdos iniciatyva forumas organizuojamas kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija.

Jo metu aptarta Lietuvos kelių infrastruktūra, būsto politikos perspektyvos bei savivaldybių investicijų ir finansavimo klausimai. Taip pat diskutuota apie nacionalinę regioninę politiką ir jos perspektyvas.

Pasak prezidento, Regionų forumo tikslas – iškelti ir išryškinti šalies regionų ir jų gyventojų poreikius bei sutelkti bendruomenę problemoms spręsti.