Seimas siūlo po mirties apdovanoti getų antinacinio pasipriešinimo dalyvius

Antradienį parlamentarai priėmė rezoliuciją, skirtą paminėti Vilniaus geto likvidavimo 80-metį. Už ją balsavo 111 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, nesusilaikė.

Pateikdamas rezoliucijos projektą Seimo narys Emanuelis Zingeris pabrėžė, kad kalbant apie Holokaustą reikia kalbėti ir apie pasipriešinimą naciams.

„Lietuviai ir lenkai, gyvenantys Vilniuje, nešė po vieną šovinį, po du šovinius, tris šovinius į getą, kad gestapo ir nacių būrys, kuris įeina į getą, būtų pasitiktas vienu kitu šūviu. Čia yra esminis momentas – pasipriešinimas naciams“, – teigė jis.

Pasak E. Zingerio, pasipriešinimas naciams liudija ir apie žydų tautos garbę.

Rezoliucija siūloma pakeisti Atmintinų dienų įstatymą ir rugsėjo 23-iąją paskelbti ne tik Lietuvos žydų genocido atminimo diena, bet ir jų pasipriešinimo naciams atminimo diena.

Seimas pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo metais buvo parodytas unikalus ryžtas priešintis naciams ginklu jungtiniame Vilniaus geto partizanų organizacijos pogrindyje.

Dokumente rekomenduojama prezidentui suteikti Lietuvos getų antinacinio pasipriešinimo dalyviams karinius laipsnius ir apdovanojimus po mirties, jų bei žydų gelbėtojų vardais pavadinti miestų ir miestelių mokyklas, gatves, skverus, atnaujinti informacinius ženklus į senąsias žydų kapines ir masinių žudynių vietas, deramai jas tvarkyti.

„Seimas prašo šalies savivaldybių neteikti gatvių, paminklų ir kitų atminimo vietų, siekiant įamžinti asmenis, galimai kolaboravusius su nacių totalitariniu režimu, ir nerengti jų atminimui skirtų minėjimų“, – teigiama rezoliucijoje.

Joje Vokietija raginama pradėti nacių okupacinės valdžios iš Lietuvos išvežtų žydų kultūros vertybių paieškas ir grąžinimą į Lietuvą, Rusija – grąžinti okupacinės sovietų valdžios nusavintą Lietuvos piliečių žydų turtą, žydų „Liaudies banko“ finansinius aktyvus, Kultūros ministerija – rinkti po pasaulį išblaškytą Lietuvos žydų kultūros paveldą ir plėsti judaikos kolekcijas.

Rezoliucija parlamentarai taip pat pasmerkė „politikų pasisakymus, turinčius bet kokių rasistinių ir antisemitinių požymių“.

„Taip pat siūloma įsteigti Panerių garbės tarybą, kad vėliau ten būtų ne tik duobės, bet ir memorialo ekspozicija“, – sakė E. Zingeris.

Šalies teisėsaugos institucijoms siūloma vadovautis tarptautinės organizacijos IHRA patvirtintu Holokausto apibrėžimu.

IHRA Holokausto sąvoką naudoja įvardyti valstybės remtą sistemingą žydų persekiojimą ir žudymą, kurį 1933–1945 metais vykdė nacių vyriausybė ir jos kolaborantai.

Praėjusią savaitę paminėtos Vilniaus geto likvidavimo 80-osios metinės.

Žydų getas Vilniaus senamiestyje buvo įkurtas 1941 metų rugsėjo 6 dieną. Per visą jo egzistavimo laikotarpį čia kalinta beveik 40 tūkst. žmonių. Getas likviduotas 1943-iųjų rugsėjo 23 dieną. Šią dieną minimas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Vilniuje gyvi liko maždaug 2 tūkst. žydų.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą sunaikinta apie 200 tūkstančių.