Seime – siūlymai papildomai finansuoti šalies gynybą

Seime registruotos kelių įstatymų pataisos, kuriomis siūloma leisti šalies gyventojams skirti tikslinę paramą šalies gynybai.

Pusšimtis Seimo narių, priklausančių įvairioms frakcijoms, Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis siūlo nuo gegužės 1-osios leisti gyventojams ir įmonėms savanoriškai prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo.

Pakeitimai numato kasmėnesines arba vienkartinę įmoką – reikėtų pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl paramos skyrimo nurodant sumą. Tokį prašymą būtų galima bet kada pakeisti ir atšaukti. 

Liberalo Eugenijaus Gentvilo parengta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa numato, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš žmogaus pajamų būtų atimama jo tikslinė parama, skirta kariuomenei bei Šaulių sąjungai. 

Pasak parlamentaro, tokiu būdu gyventojai nepatirdami finansinių praradimų tiesiogiai prisidėtų prie Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos finansavimo.  

Sutinku, kad dėl to valstybės ir savivaldybių biudžetai patirs nuostolių, bet iš tų biudžetų nebereikės remti kariuomenės.

Jeigu Seimas tam pritartų, nauja kariuomenės finansavimo tvarka būtų taikoma apskaičiuojant pajamas 2024 metais ir vėliau. 

„Sutinku, kad dėl to valstybės ir savivaldybių biudžetai patirs nuostolių, bet iš tų biudžetų nebereikės remti kariuomenės“, – BNS teigė E. Gentvilas.  

Pasak jo, toks aukojimas taip pat paskatintų pereiti prie tikslinio aukojimo 2025 metais, kai 1,2 proc. pajamų mokesčio dalį galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos.  

2022 metais Lietuvos gyventojai, skirdami 1,2 proc. savo sumokėto pajamų mokesčio, paaukojo 28,724 mln. eurų. Iš šios sumos kariuomenei teko 112,9 tūkst. eurų. E. Gentvilo teigimu, tai labai maža parama.

Vyriausybė yra žadėjusi konkretesnius siūlymus, kaip didinti gynybos finansavimą, pradėti rengti kovą.

Pasak Ingridos Šimonytės, iki 2030 metų krašto apsaugai vidutiniškai papildomai reikėtų skirti 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet, o vėliau papildomų asignavimų suma turėtų siekti apie 0,4 proc. BVP.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. BVP, tačiau kitąmet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas siekia 2,52 proc. BVP. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klpd.

Klpd. portretas
A' dar pinigų negana? 2 su viršųum milijardai į metus+bankų solidarumo mokestis ( pasiėmusių paskolas sąskaita, beja..) ir vistiek apetitas nemažėja? Gerai turėt nekontroliuojamų pinigų gausą - taškai kur nori ir jei Grybo bokseriai iki šiol nešaudo tai h uinia - nusipirksim tankus be vamzdžių:D) Ai, tiesa, taigi greit atvažiuos vokiečiai gyvent - į mėnesį jie kainuos 30 ,,limonų":D) O ir Ukrainos karas gali baigtis ...Kaip tada kasi pinigus lopetomis, užčiaupus žmones ir galimai galinčią sugalvot pajudint šikną prokuratūrą , nepaprastosios padėties įstatymu?/////// Jei rimtai, tai mūsų šio laikmečio didžiausia nelaimė - dabartinė Lietuvos valdžia..

Gal pasidomėkit

Gal pasidomėkit  portretas
Gal pasidomėkit kas Ukraina atvedė į karą su Rusija..

Rūtenis

Rūtenis portretas
Siūlau karo sritį didinti tik tiek, kiek statistiškai auga šalies ūkis- 1 ar 2 procentus, nes auksiniai šaukštai rusų neatbaidys.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių