Tai siūloma įtvirtinti Seimo pirmojo vicepirmininko konservatoriaus Jurgio Razmos parengtoje naujoje Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo redakcijoje.

Antradienį po pateikimo už jį balsavo 57 parlamentarai, prieš buvo 28, susilaikė 24 politikai. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Projektas parengtas po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė liudyti parlamentinį tyrimą atlikusiai vadinamajai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijai, tyrusiai buvusio žvalgybos pareigūno informaciją, kad 2018–2019 metais tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos prašymu VSD neteisėtai rinko duomenis apie jo komandos narius ir rėmėjus.

Naujoje įstatymo redakcijoje siūloma nustatyti, kad „prezidentas gali liudyti žodžiu ar raštu komisijai atsakydamas į klausimus, tiesiogiai susijusius su jai pavestu tirti klausimu“, o prezidentą jo sutikimu apklausia komisija ar jos įgalioti nariai prezidento rezidencijoje ar nuotoliniu būdu.

Dabartinėje įstatymo redakcijoje prezidento pareigybė neišskirta, joje tik numatyta, kad komisija turi teisę į posėdžius kviesti pareigūnus, tarnautojus ir kitus asmenis bei prašyti jų pateikti informaciją raštu ar žodžiu.

„Mano teikiamame projekte, manyčiau, tikrai yra parodyta derama pagarba prezidento institucijai. Jam vieninteliam pasiūlytos įvairios liudijimo galimybės – ir nuotoliniu būdu, ir pačiai komisijai atvykstant į jo rezidenciją, ir tais įprastais būdais“, – antradienį Seime žurnalistams sakė J. Razma.

„Ir parašyti žodžiai „jo sutikimu“ sako, kad teoriškai lieka ir atsisakymo teisė, bet, kai yra tokios įvairios liudijimo galimybės, aš įsivaizduoju, kad prezidentui turbūt būtų labai sudėtinga rasti argumentų atsisakyti liudyti“, – teigė jis.

Pasak parlamentaro, jeigu dabar būtų tokios galimybės sukurtos, „galbūt būtų galima lengviau tikėtis prezidento sutikimo liudyti“.

VSD pranešėjo komisijai vadovavęs demokratas Vytautas Bakas tikino, kad ir dabartinė įstatymo redakcija įpareigoja valstybės vadovą liudyti Seimo tyrėjams.

„Kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, tarnautojas ar pareigūnas pagal Lietuvos įstatymus jis jau dabar turi liudyti Seimo laikinosioms komisijoms. Niekas nėra atleistas. Šiuo atveju įvyko precedentas, prezidentas pats, deja, nepaisė įstatymo“, – tvirtino Seimo narys.

Šiuo atveju įvyko precedentas, prezidentas pats, deja, nepaisė įstatymo.

Seimo pirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejojo, ar vertėtų kaip nors įpareigoti prezidentą liudyti tyrimo komisijai.

„Atsisakymas teikti informaciją ar atsisakymas atsakyti į klausimus, kad ir raštu, tyrimo komisijai paprastai turi nelabai geras politines pasekmes. Tokio įstatymiško įpareigojimo, mano galva, ir nebūtina, užtenka moralinio įpareigojimo politikui“, – sakė ji.

Pagal projektą laikinąją Seimo tyrimo komisiją parlamentas galėtų sudaryti tik įvertinęs, kad klausimas, dėl kurio norima atlikti tyrimą, yra ypatingos valstybinės svarbos ir jis nebuvo ištirtas anksčiau, o to negalėtų padaryti jokia kita institucija.

Siūloma nustatyti, kad tokios komisijos negalėtų sudaryti vienos Seimo narių frakcijos atstovai.

Tyrimo komisijai numatoma teisė iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės, savivaldybių, savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų gauti dokumentus, jų kopijas, išrašus, kompiuterinių laikmenų duomenis, kitus duomenis ar žinias, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis.

Taip pat numatoma galimybė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje yra įslaptintos informacijos, tiesiogiai susijusios su komisijos tiriamu klausimu, kai į jį negalima atsakyti kitu būdu nei šios informacijos pagrindu, tačiau šis duomenų pateikimas negali sukelti grėsmės ikiteisminiam tyrimui, teisminiam procesui, viešajai tvarkai, asmens gyvybei ar sveikatai, Konstitucijos saugomiems interesams bei vertybėms.

„Komisija, prašydama informacijos, turėtų išdėstyti motyvus, kodėl ji reikalinga, todėl ir atsisakymas ją pateikti turėtų būt motyvuotas“, – pristatydamas projektą atkreipė dėmesį J. Razma.

Anot jo, sprendimas atsisakyti leisti komisijai susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis galėtų būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

VSD pranešėjo komisija savo išvadose pažymėjo, kad jai nepavyko gauti visų prašytų duomenų iš žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų.

Naujoje įstatymo redakcijoje taip pat numatyta, kad Seimui patvirtinus tyrimo komisijos išvadas, jos turėtų būti perduotos valstybės ar savivaldos institucijoms, kad šios per protingą terminą jas išnagrinėtų ir padarytų sprendimus.

Socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, siūlomas projektas yra eklektiškas, prieštarauja galiojančioms Seimo statuto nuostatoms.

„Kita vertus, matau, kad komisija bus bedantė, ta komisija iš esmės negalės atlikti jokių tyrimų“, – teigė jis.

Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė įžvelgė, kad šiuo projektu konservatoriai kerštauja prezidentui G. Nausėdai.

„Sako kad raganų medžioklė pasibaigė Europoje sudeginus paskutinę raganą ir tai buvo XIX amžiaus pradžioje, kaip bebūtų apmaudu, bet pasirodo, kad pas konservatorius raganų medžioklė persikėlė ir į XXI amžių ir dabar matome labai puikų pavyzdį, kai stengiamasi kaip nors įkąsti prezidentui“, – sakė ji.

„Jūsų tyrimo komisija nepasiekė jokio tikslo, prezidentas antrą kadenciją pradėjo su 75 proc. žmonių pasitikėjimu. Dabar jūs bandote keisti teisės aktus, kad prezidentas negalėtų atsisakyti liudyt“, – kalbėjo parlamentarė.

Birželį parlamentarai pritarė VSD pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas dėl buvusių jo patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo, Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais. Be to, jis galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.