„Iš tikrųjų turbūt įdomiau, kodėl šiuo metu, tuščioje visiškai vietoje bandoma sukelti tokį šaršalą, iš to padarant problemą? Ar tiesiog keli Seimo nariai (Žygimantas – BNS) Pavilionis ir (Matas – BNS) Maldeikis pasileido plaukus baigiantis kadencijai, o gal yra noras kitas – paskleisti dūmų uždangą ir pridengti partijos pirmininko istoriją su jo komandos įdiplomatinimu ir išsiuntimu dirbti į JAV?“ – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Pasak jos, konservatoriai kritikuodami prezidentą ir anksčiau bandė telkti savo elektoratą, tačiau jiems nepavykdavo.

„Jeigu ten yra likę kažkokių strategų, tai jiems būtų gerai pergalvoti šitą strategiją. Gal jiems tada rinkimai bus sėkmingesni“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Pirmadienį LRT naujienų portalas pranešė, kad, dar gegužę gavęs Vyriausybės teikimą, prezidentas Gitanas Nausėda visą vasarą nepasirašė dokumentų, reikalingų perduoti Seimui svarstyti klausimą dėl minėtų sutarčių denonsavimo.

Konservatoriai sako, kad Prezidentūros delsimas kelia įtarimų dėl galimos su Baltarusija susijusio verslo įtakos šalies vadovui ar jo aplinkai, dėl kurios pasisakė ir vadinamoji Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo parlamentinė komisija.

Sutartimi dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos teisminiuose ginčuose su Lietuvos institucijomis argumentuoja Baltarusijos trąšų milžinė „Belaruskalij“, kuriai tebepriklauso dalis Klaipėdos įmonės „Birių krovinių terminalas“ akcijų.

Gal jiems tada rinkimai bus sėkmingesni.

A. Skaisgirytė sakė, kad prezidentas nevėluoja teikti sutarčių denonsavimo Seimui, nes pati Užsienio reikalų ministerija pasitraukimą iš jų numatė svarstyti antradienį prasidedančioje Seimo rudens sesijoje.

„Tai rudens sesija prasideda šiandien ir manau, kad artimiausiu metu, pačiomis artimiausiomis dienomis prezidentas tų sutarčių denonsavimo projektus pateiks“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja.

Paklausta, kada tai galėtų būti tiksliai ir ar galėtų įvykti šią savaitę, A. Skaisgirytė atsakė: „Nežinau. Jeigu šią savaitę galės, tai ir pasirašys“.

Jos teigimu, įvairios Lietuvos sutartys su Rusija ir Baltarusija yra denonsuojamos nuo plataus masto Maskvos invazijos į Ukrainą, o G. Nausėda to nedaro automatiškai, išsiaiškina to pasekmes.

Visgi A. Skaisgirytė teigė neįžvelgianti likimo sutartyse dėl investicijų skatinimo ir apsaugos privalumų Lietuvai.

„Tų pliusų turbūt nelabai matosi, kadangi kalbama apie vieną šalį, kuri yra aiški šalis agresore, o (...) Baltarusija yra jos, sakykime, bendrininkė. Santykiai su šiomis šalimis yra šiuo metu daugiau negu dugne. Maža to, tos šalys dar bando išnaudoti šias sutartis arbitražuose prieš Lietuvą“, – tvirtino patarėja.

Ji taip pat sakė galinti „visiškai atsakingai“ pasakyti, jog prezidentas G. Nausėda nėra spaudžiamas baltarusiškų trąšų verslo.

Vyriausybė sprendimą nutraukti su Rusija ir Baltarusija 1999 metais pasirašytas sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos priėmė gegužės pabaigoje.

Birželį parlamentarai pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms, kuriose teigiama, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas dėl buvusių jo patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo, Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais.

Prezidentas, atsisakęs liudyti minimai komisijai, išvadas atmeta kaip nepagrįstas ir politiškai motyvuotas.